Dažniausiai kotletai paniruojami pagal trijų etapų schemą: pirmiausia apvoliojami kvietiniuose miltuose, tuomet – išplaktame kiaušinyje, o galiausiai – džiūvėsėliuose.
Nors kiekvienuose namuose galima rasti savų gudrybių, būtent šis būdas laikomas vienu populiariausių. Vis dėlto jis ne visada toks veiksmingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio: kai kuriais atvejais miltai netgi prisideda prie guminės, mažai apetitą keliančios kotletų tekstūros.
Auksinės kopūsto „kopertėlės“ su bulvių įdaru – įdomi alternatyva balandėliams ir krokietams
Jeigu mėgstate tradicinius patiekalus, verta išbandyti ir kiek kitokią jų variaciją. Vietoje įprastų balandėlių ar krokietų galima paruošti auksines „kopertėles“ iš kopūsto lapų su bulvių įdaru.
Tokie ryšeliai iš virtų kopūsto lapų ir kvapnaus bulvių, svogūnų bei prieskonių įdaro, lengvai apkepinti keptuvėje iki auksinės spalvos, gali tapti puikiu pagrindiniu patiekalu arba garnyru prie mėsos. Išorėje jie būna traškūs, viduje – minkšti ir sotūs, todėl tinka tiek kasdieniams pietums, tiek šventiniam stalui.
Kodėl kotletai gaunasi guminiai?
Priešingai, nei dažnai manoma, miltai paniruojant kotletus nėra būtini, o kartais netgi gali sugadinti visą patiekalą. Kvietiniai miltai, naudojami kaip pirmasis sluoksnis, po kepimo gali lemti kietą, guminę kotleto konsistenciją.
Susilietę su drėgna mėsa, miltai sudaro lipnų, vientisą sluoksnį, kuris kaitinamas sukietėja. Be to, įstrigusi drėgmė ir garai trukdo mėsai tinkamai kepti – ji labiau troškinasi, o ne kepa. Dėl to kotleto struktūra tampa elastinga ir guminė, ypač jam atvėsus.
Ne tik miltai
Svarbu prisiminti, kad miltai ne visuomet yra vienintelė nesėkmės priežastis. Guminė kotletų tekstūra neretai atsiranda ir dėl per žemos kepimo temperatūros, per storo paniruotės sluoksnio arba dėl kepimo po dangčiu.
Kai keptuvė uždengiama, joje kaupiasi garai, todėl mėsa vietoje kepimo ima troškintis. Norint, kad kotletas būtų sultingas ir minkštas viduje, o išorėje – traškus, verta atkreipti dėmesį ne tik į paniruotės sudėtį, bet ir į pačią kepimo techniką.
Traški kotletų plutelė be miltų
Kai atsisakoma miltų sluoksnio, labiau atsiskleidžia kiaušinio ir džiūvėsėlių derinys, kurio visiškai pakanka idealiai tekstūrai išgauti. Kiaušinis sudaro ploną, elastingą sluoksnį, kuris kepant pamažu sutvirtėja ir nesulaiko perteklinės drėgmės, o džiūvėsėliai suteikia traškumą ir auksinę spalvą, nekeisdami mėsos struktūros.
Taip paruoštas kotletas viduje lieka minkštas ir sultingas, o išorėje – maloniai traškus. Tai puikus pasirinkimas sočiam naminiam pietų patiekalui.
Kaip paruošti traškius kotletus?
Gaminimo procesas nedaug skiriasi nuo įprasto. Pirmiausia nugarinę ar kitą pasirinktą mėsos gabalą supjaustykite riekelėmis ir išmuškite iki maždaug 0,5–1 cm storio. Tuomet mėsą nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, kad pašalintumėte perteklinę drėgmę. Kiaušinį gerai išplakite su žiupsneliu druskos ir, jei norite, įberkite pipirų ar kitų prieskonių. Kiekvieną kotletą kruopščiai apvoliokite kiaušinyje – šiuo atveju jis veikia kaip natūralūs „klijai“ džiūvėsėliams.
Tuomet kotletą apvoliokite džiūvėsėliuose, lengvai prispauskite, kad jos gerai prikibtų, o perteklių atsargiai nukratykite. Keptuvėje įkaitinkite pakankamą kiekį riebalų – svarbu, kad jie būtų gerai įkaitę, bet nepradėtų degti. Kotletus kepkite iš abiejų pusių, kol įgaus auksinę spalvą ir traškią plutelę. Kepant keptuvės geriau neuždengti, kad nesikauptų garai ir mėsa nebūtų troškinama. Taip paruošti kotletai bus sultingi viduje ir maloniai traškūs išorėje.

