Ši grupė – pankroko sėkmės istorija, anot pačių muzikantų, gerai paslėpta nuo muzikinės industrijos radarų. Birželio 21 d. menų fabrike „Loftas” pasirodys vienas įdomiausių pasaulinės pankroko scenos reiškinių NOMEANSNO iš Kanados.
Po kelių metų pertraukos grupė įtraukė Vilnių į savo daugiau nei 30-ies koncertų turą Europoje. Broliai Wright’ai ir kompanija į Lietuvą atvyksta trečią kartą ir yra kupini ryžto šį kartą nemeluoti.
Viena esminių pankroko savybių – neigti įprastas normas. Kanadiečiai NOMEANSNO jau daugiau kaip tris dešimtmečius sėkmingai laužo daugelį stereotipų. Manai, jog pankrokas primityvi paauglių muzika? Įspūdinga grojimo technika ir sudėtingos kompozicijos – NOMEANSNO vizitinė kortelė. Jų kūryboje girdėti tokių džiazo virtuozų kaip Charles Mingus, Elvin Jones, Art Blakey, Jimmy Blanton, Paul Chambers manieros atgarsiai. NOMEANSNO būgnininko įtaką pripažįsta net tokios žvaigždės kaip Dave Grohl (ex-Nirvana, Foo Fighters). Kalbant apie paauglystę, šie trys vyriškiai yra daugelio mūsų tėvų bendraamžiai.
Na, o įdomiausia, kad šie muzikantai laužo ir patį pankroko stuburą. Pastarasis lieka daugiau požiūriu į gyvenimą, o muzikoje girdime džiazo, post-hardkoro, math rock ir progresyvaus pankroko lydinį, apipintą juodojo humoro tekstais.
.jpg)
Pankroko aušroje broliai Džonas ir Robas Wright’ai apsilankė keleto būsimųjų stiliaus klasikų koncertuose ir tai jiems suteikė stiprų kūrybinį impulsą. Jau 1979-aisiais jiedu savo tėvų rūsyje įrašinėjo pirmuosius NOMEANSNO kūrinius, kuriuos kritikai apibūdino kaip „Devo” džiazo kelionėje, meno mokyklą baigę Motörhead arba steroidų apsivalgę Wire.” Netrukus duetas pradėjo koncertuoti kaip „balsas-būgnai-bosas” grupė. 1982 m. pasirodė pirmasis brolių albumas „Mama”, kuriame jau aiškiai girdėti specifinis NOMEANSNO skambesys.
Po metų prie grupės prisijungė gitaristas Andy Kerr, papildęs asketišką NOMEANSNO skambesį. Vilniuje su broliais Wright’ais pasirodys 1993-aisiais Kerr’ą pakeitęs Tom Holliston. 1989 m. trio išleido jau klasika tapusį albumą „Wrong” ir jo vedami įsitvirtino elitinėse pankroko pajėgose. Nuo tada kiekvienas naujas kanadiečių įrašas alternatyvinės muzikos gerbėjų sutinkamas su didžiuliu susidomėjimu.
1996-ųjų birželį keli šimtai jaunos nepriklausomos valstybės melomanų sveikino NOMEANSNO ant tuometinės Geležinkeliečių rūmų (taip vadinamo „Kablio”) scenos. Muzikantai susidūrė ne tik su jais, tačiau ir su Vilniaus vagišiais. Pastarieji bandė išplėšti grupės autobusiuką, tačiau jį apsaugojo ten miegojęs vienas brolių. Po kiek daugiau nei 10 metų kanadiečiai drebino sausakimšo sostinės klubo „Intro” sienas. Birželį džiazuojantis progresyvaus pankroko trio trečią atvyksta į Vilnių, kur pasirodys menų fabriko „Loftas” erdvėje. Nuolat gastroliuojanti grupė daug dėmesio skiria garso kokybei ir kiekybei, todėl galima tikėtis preciziškai ir virtuoziškai atliekamų kūrinių, kurie gyvai skamba vienu metu inteligentiškai, akcentuotai, mąsliai, aistringai, aršiai, intensyviai ir žaismingai. Ir, be abejo, džiaugsimės neišsenkančia grupės narių ironija.
Kaip ir 2007-aisiais, underground’o sunkiasvorius apšildys Vilniaus pankroko scenos veteranai SC. Grupės istorija siekia juodai baltus 1991-uosius. Ilgą laiką tai buvo tik kiemo draugų žaidimas, tačiau ilgainiui grupė atrado savo skambesį, kuriame taip ir neatsirado vietos… gitarai. Fizikos mokslininkas, programuotojas, masažuotojas ir grafikos dizainerė – tokie įvairiapusiški grupės narių užsiėmimai puikiai atspindi margaspalvę SC kūrybą. Kažkada propagavusi straight edge idėjas, šiandien SC susilaiko nuo bet kokių ideologinių bei stilistinių apibrėžimų ir ironiškai šaiposi iš juos supančios aplinkos. 20-metį švenčiantys SC savo paskutinį įrašą „Baltijos tigras” nemokamai platina internetu ir aktyviai dalyvauja Lietuvos „pasidaryk pats” scenos gyvenime.
