Kai kurių vakarų metu namuose tampa sunku atpažinti net pačius ramiausius vaikus – jie tampa dirglesni, greičiau supyksta, sunkiai užmiega, o vien nuo žodžio „ne“ prasideda didelės ašarų liūtys.
Kelių vaikų mama Eglė sako pastebėjusi, kad tokie vakarai dažniausiai sutampa su mėnulio pilnatimi. Nors iš pradžių ji šį sutapimą laikė atsitiktiniu, laikui bėgant pradėjo matyti pasikartojantį modelį.
Eglė nėra viena, nes daug mamų kalba apie tai, kad jų vaikai per pilnatį elgiasi kitaip nei įprastai. Vieni tampa pernelyg aktyvūs, tarsi „įkrauti“, kiti – susierzinę, jautresni, sunkiai užmiegantys ar net prabundantys vidury nakties ir ieškantys mamos rankos.
Tėvai dažnai neranda aiškios priežasties tokiai elgsenai – rutina nepasikeitusi, diena nebuvo ypatinga, bet vakare vaikas tarsi keičiasi. Tai kelia klausimą – ar pilnatis iš tikrųjų veikia vaikų elgesį, ar tai tik sutapimas, kurį suaugusieji linkę pastebėti ir interpretuoti?
Savo pastebėjimais su mūsų portalo skaitytojais dalinasi mama, kuri apžvelgia natūralius vaikų elgsenos pokyčius ir tai, ką apie šį reiškinį sako tyrimai.
Mažųjų nerimas pilnaties fone
Trijų vaikų mama iš Kauno Eglė pasakoja, kad pilnatis jos namuose tapo tarsi nematomas, bet labai realus faktorius, kuris sujudina visą šeimos ritmą. Ji pastebėjo, kad naktimis prieš pilnatį vaikai ilgai vartosi lovose, net ir pavargę nenori užmigti.
Vienas jų pradeda kalbėti per miegus, kitas prabunda verkdamas, o trečiasis – tarsi suaktyvėja prieš pat eidamas miegoti.
„Iš pradžių galvojau, kad tiesiog sutapo, bet kai kelis mėnesius iš eilės tas pats kartojosi būtent pilnaties metu, pradėjau sekti mėnulio fazes. Ir tikrai – elgesys keičiasi būtent tomis naktimis“, – sako Eglė.
Ji tikina, kad vaikų emocinis jautrumas padidėja, jie labiau reaguoja į pastabas, dažniau ginčijasi, kartais net atrodo, kad patys nežino, ko nori.
Šie pastebėjimai sutampa su tuo, ką kalba ir kitos mamos – socialiniuose tinkluose, forumuose ar net kiemo pokalbiuose pilnatis dažnai paminima kaip paaiškinimas, kodėl vaikas elgėsi kitaip. Nors tai nėra patvirtinta visuotiniu moksliniu sutarimu, toks reiškinys dažnai tampa intuicija grįsta realybe.
Mokslas ir skeptiškas žvilgsnis
Nors daugelis tėvų mato ryšį tarp pilnaties ir vaikų elgesio, moksliniai tyrimai apie šį reiškinį duoda gana nevienareikšmius rezultatus. Kai kurie tyrimai rodo, kad per pilnatį miego trukmė gali sutrumpėti iki 20 minučių, o miego kokybė šiek tiek prastėja.
Tai ypač jaučiama mažesniems vaikams, kurių miego režimas jautresnis pokyčiams aplinkoje. Kita vertus, daug tyrėjų sako, kad pilnatis neturi tiesioginio biologinio poveikio žmogaus elgsenai – veikiau tai yra sutapimų kaupimasis, kurį tėvai, ypač pavargę, natūraliai pradeda sieti su matomais dangaus reiškiniais.
Kai vaikas elgiasi neįprastai, o tą naktį pilnatis – atsiranda logiškas paaiškinimas, kuris padeda racionalizuoti nepaaiškinamą chaosą. Vis dėlto net ir skeptiški mokslininkai pripažįsta, kad mėnulio šviesa gali paveikti miegą, ypač jei vaiko kambaryje nėra tamsinančių užuolaidų.
Ryškus mėnulio švytėjimas gali slopinti miego hormono melatonino gamybą. Vaikai, kurių nervų sistema dar tik formuojasi, į tai gali reaguoti jautriau nei suaugusieji.
Ką gali padaryti tėvai?
Eglė sako, kad kai suprato, jog pilnatis gali turėti įtakos vaikų elgesiui, pradėjo sąmoningai ruoštis toms naktims. Ji stengiasi sukurti ramesnę vakaro atmosferą – šviesos mažiau, ekranai išjungiami anksčiau, o vietoje jų – knygos, švelni muzika ar masažas.
Miegamajame pasirūpino storesnėmis užuolaidomis, kurios bent iš dalies sumažina išorinio šviesos šaltinio poveikį. Kitas jos atradimas – pokalbiai su vaikais. Prieš miegą ji pasakoja, kad kartais būna naktų, kai sunkiau užmigti, bet tai normalu.
Vaikai išgirsta, kad jiems nereikia „būti tobulais“ – jei negali užmigti, tai ne jų kaltė. Toks emocinis nuraminimas, pasak Eglės, veikia beveik kaip stebuklas. Galiausiai ji pataria kitoms mamoms nebijoti remtis savo intuicija.
„Nereikia įrodymų, kad būtum gera mama. Jei jauti, kad tavo vaikai jautresni per pilnatį – tu esi ta, kuri tai žino geriausiai. Svarbu juos stebėti, būti šalia ir priimti, kad kai kurie dalykai mūsų vaikams dar sunkiai suprantami, bet labai tikri“, – šypsosi ji.
