Žalias apnašas nėra atsitiktinė ar vienkartinė dėmė. Tai plonas gyvų augalinių organizmų sluoksnis, kurį dažniausiai sudaro dumbliai, samanos ir kerpės. Šie mikroorganizmai geriausiai vystosi ten, kur paviršius nuolat drėksta, gauna mažai tiesioginės saulės šviesos ir yra prastai vėdinamas.
Dėl to trinkelės, terasos plokštės, betoniniai takai ar įvažiavimai jiems tampa itin palankia terpe: porėta medžiagų struktūra lengvai sugeria drėgmę ir sulaiko smulkias organines daleles.
Žalias apnašas nesusidaro per vieną dieną – procesas vyksta palaipsniui. Iš pradžių paviršiaus porose ir mikroįtrūkimuose nusėda dulkės bei purvas. Vėliau, esant nuolatinei drėgmei, ima daugintis dumbliai. Jei danga ilgą laiką neišdžiūsta, prie jų prisijungia samanos ir kerpės, kurios suformuoja vientisą, tvirtai prikibusį sluoksnį.
Svarbu suprasti, kad žalias apnašas yra ne tik estetinė problema. Sudrėkęs nuo lietaus ar rasos jis tampa labai slidus, todėl ženkliai padidina paslydimo ir traumų riziką, ypač ant terasų, laiptų ir siaurų takų.
Kaip pašalinti samanų ir kerpių sluoksnį nuo trinkelių ir įvažiavimo?
Viena didžiausių klaidų – valymo atidėliojimas. Kuo ilgiau apnašas lieka ant paviršiaus, tuo giliau jis įsiskverbia į medžiagos struktūrą ir tuo sunkiau jį pašalinti. Efektyvus valymas visada prasideda nuo tinkamo metodo pasirinkimo, atsižvelgiant į dangos tipą ir užterštumo mastą.
Ploną, dar neįsisenėjusį apnašą galima pašalinti mechaniniu būdu, naudojant šluotą arba kietą, bet nemetalinį šepetį. Tai saugus metodas, leidžiantis tiksliai kontroliuoti spaudimą ir nepažeisti dangos, nors jis reikalauja daugiau fizinių pastangų.
Aukšto slėgio plovimo įrenginiai leidžia greitai išvalyti didelius plotus, tačiau juos būtina naudoti atsargiai. Per didelis slėgis gali išplauti smėlį iš siūlių, pažeisti trinkelių paviršių ar net pagreitinti jų dėvėjimąsi. Be to, aukšto slėgio vanduo neretai pašalina tik matomą apnašą, bet ne jo atsiradimo priežastį.
Cheminės priemonės veikia greitai, tačiau daugelio jų sudėtyje esančios medžiagos gali būti kenksmingos augalams ir dirvožemiui. Be to, jos dažnai suteikia tik trumpalaikį rezultatą ir reikalauja gausaus nuplovimo vandeniu.
Dėl šių priežasčių vis daugiau žmonių renkasi švelnesnius, naminius sprendimus, kurie, tinkamai naudojami, gali būti veiksmingi ir mažiau kenksmingi aplinkai.
Soda ir kukurūzų miltai – naminis būdas kovai su žaliu apnašu
Kepimo sodos ir kukurūzų miltų arba krakmolo mišinys pastaruoju metu išpopuliarėjo kaip veiksminga, bet švelni priemonė žaliam apnašui šalinti nuo trinkelių ir betoninių dangų. Šis metodas veikia keliais lygmenimis: soda keičia paviršiaus pH ir sudaro mikroorganizmams nepalankią terpę, o kukurūzų miltai padeda mišiniui ilgiau išsilaikyti ant paviršiaus ir geriau įsigerti į apnašo sluoksnį.
Mišinys paruošiamas paprastai. Pirmiausia kukurūzų miltai išmaišomi drungname vandenyje, kad neliktų gumulėlių. Tuomet įmaišoma kepimo soda, o masė praskiedžiama karštu vandeniu iki tirštos, lengvai tepamos konsistencijos. Gautas mišinys tepamas ant sausos dangos šepečiu arba teptuku ir paliekamas kelioms valandoms. Per tą laiką apnašas suminkštėja ir ima atsiskirti nuo paviršiaus. Vėliau pakanka jį nušveisti šepečiu ir nuplauti vandeniu.
Šis būdas tinka trinkelėms, betonui ir terasos plokštėms. Ant medienos paviršių sodą reikėtų naudoti atsargiai, nes ilgainiui ji gali pakeisti medienos pH ir paveikti jos spalvą ar struktūrą.
Kaip sumažinti žalio apnašo atsiradimą ateityje?
Visiškai išvengti žalio apnašo susidarymo praktiškai neįmanoma, nes tam įtakos turi klimatas, krituliai ir metų laikų kaita. Vis dėlto galima gerokai sumažinti jo atsiradimo dažnį ir palengvinti priežiūrą.
Didelę reikšmę turi tinkamas vandens nutekėjimas. Danga turėtų būti įrengta su nedideliu nuolydžiu, kad vanduo neužsistovėtų. Taip pat svarbu reguliariai šluoti paviršių, pašalinant lapus, smėlį ir dulkes, kurios tampa maistine terpe dumbliams ir samanoms.
Papildomai verta pasirūpinti šviesa ir oro cirkuliacija. Šalia terasos ar takų augančius krūmus ir medžius reikėtų periodiškai genėti, kad paviršiai greičiau išdžiūtų po lietaus. Profilaktinis valymas kelis kartus per sezoną dažnai yra daug veiksmingesnis nei vienas intensyvus ir varginantis valymas po kelerių metų.
Į trinkelių ir terasos priežiūrą verta žiūrėti kaip į ilgalaikį procesą. Reguliarūs, bet paprasti veiksmai padeda išlaikyti dangą tvarkingą, saugią ir estetišką daugelį metų.
