Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos mini reikšmingą sukaktį – trisdešimt metų nuo nacionalinės organų donorystės ir transplantacijos sistemos pradžios Lietuvoje. 1996 metų sausio 16 dieną tuometinis sveikatos apsaugos ministras Antanas Vinkus pasirašė įsakymą dėl Nacionalinio organų transplantacijos biuro įkūrimo, taip padėdamas pamatus sistemai, kuri šiandien kasmet dovanoja šimtams žmonių galimybę gyventi.
Minėdamas jubiliejų, Nacionalinis transplantacijos biuras skelbia, kad trisdešimtmetį švęs ne vieną dieną, o visus metus – dėkodamas, kalbėdamasis su visuomene ir kviesdamas bendradarbiauti visus, kuriems svarbi organų donorystės ir transplantacijos tema. Šia proga pristatyta ir 2025 metų veiklos rezultatų apžvalga.
2025-ieji tapo išskirtiniais metais – organų donorystės ir transplantacijos dėka kvietimo į transplantaciją sulaukė 237 žmonės Lietuvoje ir Europoje. Iš jų 151 pacientas buvo transplantuotas Lietuvoje, o dar 86 – kitose Europos šalyse. Per metus užregistruoti 158 potencialūs donorai, iš kurių net 83 tapo efektyviais donorais.
Pagal efektyvių donorų skaičių milijonui gyventojų Lietuva 2024 metų duomenimis pasiekė itin aukštą poziciją – devintą vietą Europos Sąjungoje ir vienuoliktą vietą pasaulyje tarp 63 šalių. Efektyvių donorų rodiklis Lietuvoje siekė 28,7 vienam milijonui gyventojų.
Pasak Nacionalinio transplantacijos biuro vadovės Audronės Būziuvienės, šie rezultatai – visos sistemos ir visuomenės bendro darbo vaisius. Didžiausia padėka skiriama donorų artimiesiems, kurie netekties akivaizdoje ištarė „taip“ organų donorystei. 2025 metais tai padarė net 96 šeimos, suteikusios viltį sunkiai sergantiems žmonėms.
Didelis įvertinimas skiriamas ir reanimacijos skyrių gydytojams bei slaugytojams, donorystės koordinatoriams, laboratorijų specialistams, greitosios pagalbos vairuotojams, policijos pareigūnams, Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojams. Jų profesionalumas ir pasirengimas dirbti visą parą leidžia užtikrinti, kad donorystės procesas vyktų sklandžiai ir laiku.
2025 metais Lietuvoje iš viso atliktos 687 organų, audinių ir ląstelių transplantacijos – tai 8,6 procento daugiau nei metais anksčiau. Dviejose pagrindinėse šalies transplantacijos centruose – LSMU Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose – atliktos inkstų, kepenų, širdies transplantacijos, taip pat šimtai kamieninių kraujodaros ląstelių, ragenų, kaulinio audinio, odos ir kitų audinių persodinimų.
Svarbią grandį sudarė ir tarptautinis bendradarbiavimas. Karinių oro pajėgų pilotai donorinius organus skraidino tiek Lietuvos viduje, tiek iš užsienio, o užsienio šalių gydytojų komandos iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos į Lietuvą atvyko dešimtis kartų. Lenkijos greitosios pagalbos automobiliai su medikais per metus kirto Lietuvos–Lenkijos sieną 46 kartus, kad donoriniai organai pasiektų recipientus.
Pozityvūs pokyčiai pastebimi ir visuomenės požiūryje. Artimųjų atsisakymas sutikti su donoryste sumažėjo iki 28,9 procento, kai metais anksčiau siekė beveik 39 procentus. Apklausos rodo, kad organų donorystei pritaria apie 80 procentų Lietuvos gyventojų. Per metus 1931 žmogus užpildė sutikimą gauti Donoro kortelę, o nesutikimų skaičius išliko labai mažas.
Šiuo metu transplantacijos Lietuvoje laukia 749 žmonės, iš jų 38 – vaikai. Kiekvienas sutikimas tapti donoru gali išgelbėti ar pagerinti iki septynių žmonių gyvenimą.
Trisdešimtmečio proga Nacionalinis transplantacijos biuras išsikėlė simbolinį, bet prasmingą tikslą – kad per metus apie organų donorystę tarpusavyje pasikalbėtų bent 30 tūkstančių Lietuvos gyventojų ir priimtų sąmoningą sprendimą. Biuras kviečia visuomenę tapti donorystės žinios ambasadoriais ir kartu tiesti tiltus gyvenimui – per pokalbius, renginius, edukaciją ir asmeninį apsisprendimą.
Sutikimą Donoro kortelei gauti galima užpildyti internetu Nacionalinio transplantacijos biuro svetainėje, atvykus į biurą Vilniuje arba vaistinėse „Gintarinė“, „Eurovaistinė“ ir „Camelia“.
