Jungtinėse Valstijose Donaldo Trumpo prekybos politika ilgą laiką buvo pristatoma kaip priemonė apsaugoti šalies ekonomiką ir mažinti prekybos deficitą, tačiau, kaip rodo „Washington Post“ gauti vidiniai dokumentai, tikslai yra gerokai platesni.
Muitai, kurie viešai buvo aiškinami kaip ekonominė gynyba nuo nesąžiningos konkurencijos, iš tiesų tapo sudėtine strategijos dalimi, jungiančia prekybos spaudimą su nacionalinio saugumo interesais, geopolitine įtaka ir didžiųjų JAV korporacijų naudai pritaikytais sprendimais.
Ši politika, pasak šaltinių, apėmė ir siekį riboti Kinijos ekonominę bei karinę įtaką įvairiuose pasaulio regionuose, o kartu ir išnaudoti derybines galimybes užtikrinant amerikietiškų įmonių palankesnes veiklos sąlygas užsienyje.
Dar 2025 metų balandį, kai D. Trumpas nusprendė pristabdyti naujų muitų įvedimą siekdamas suteikti daugiau laiko deryboms, JAV pareigūnai rengė planą, kaip pasinaudoti ekonominiu spaudimu šalims, esančioms netoli Kinijos.
Tikslas buvo ne tik ekonominis, bet ir karinis – paskatinti šias valstybes glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, įskaitant amerikietiškos ginkluotės įsigijimą.
Pasak „Washington Post“, Baltieji rūmai prekybos susitarimus siejo su gynybos išlaidų didinimu tokiose šalyse kaip Pietų Korėja, Taivanas, Indija ar Indonezija, o taip pat su palankių sąlygų suteikimu JAV įmonėms, tarp jų „Chevron“ ir Elono Musko „Starlink“.
Kai kuriose šalyse buvo siekiama labai konkrečių sprendimų – Izraelyje mėginta užkirsti kelią reglamentams, galėjusiems priversti „Chevron“ atsisakyti dalies jūrinių dujų telkinių, Kolumbijai Trumpas grasino muitais, jei ši nepriims deportuotų migrantų, Brazilijai – jei nesustabdys teisinių veiksmų prieš buvusį prezidentą Jairą Bolsonaro.
Nacionalinio saugumo interesai buvo derinami su Kinijos įtakos mažinimu. Planai apėmė prašymą Australijai persvarstyti Kinijos nuomojamo Darvino uosto klausimą, spaudimą Madagaskarui atsisakyti idėjos įsileisti kiniškas karines bazes, raginimus Mauricijų pašalinti kinišką telekomunikacijų įrangą ir Argentinos valdžiai imtis kontrolės Kinijos kosmoso objektams.
„Washington Post“ taip pat atskleidė, kad prekybos derybos buvo naudojamos kaip įrankis siekiant blokuoti pasaulinį klimato susitarimą.
Vienoje iš Valstybės departamento vidinių pastabų pareigūnas McCoy Pitt siūlė valstybės sekretoriui Marco Rubio susieti prekybos sutartis su kitų šalių atsisakymu remti JT planą dėl teršalų mažinimo iš didžiųjų konteinerinių laivų pagal „Net-Zero Framework“ programą.
Tokie dokumentai leidžia manyti, kad D. Trumpo administracijos prekybos politika buvo gerokai labiau orientuota į geopolitinį žaidimą ir strateginių interesų užtikrinimą nei į vien paprastą prekybos balansų gerinimą.
