Donaldo Trumpo administracija vėl ėmė svarstyti plataus masto karinę operaciją prieš Iraną. Anot informuotų šaltinių, Baltieji rūmai yra nusivylę tuo, kad preliminariuose kontaktuose su Teheranu dėl Irano branduolinės programos apribojimo nepasiekta jokios realios pažangos.
Tarp svarstomų galimybių minimos ne tik atakos prieš Irano branduolinę infrastruktūrą ir valstybines institucijas, bet ir tiksliniai aviacijos smūgiai Irano politiniams ir kariniams lyderiams. Vašingtonas juos laiko atsakingais už protestų malšinimą ir demonstrantų žudymą.
Bandymas atnaujinti dialogą per tarpininkus Omane, taip pat per specialųjį pasiuntinį Stivą Vitkofą ir Irano užsienio reikalų ministrą Abbasą Aragčį, rezultatų nedavė. Šaltinių teigimu, buvo svarstoma ir asmeninės aukščiausio lygio susitikimo galimybė, tačiau jis žlugo. Pastarosiomis dienomis bet kokie rimtesni tiesioginiai kontaktai tarp šalių faktiškai nutrūko.
Vašingtono sąlygos ir Teherano pozicija
Jungtinės Valstijos Iranui pateikė kelias griežtas išankstines sąlygas, be kurių tolesnis dialogas esą neįmanomas. Visiškas ir galutinis atsisakymas urano sodrinimo, balistinių raketų nuotolio apribojimas, finansavimo ir paramos įgaliotinėms (proxy) grupuotėms Artimuosiuose Rytuose nutraukimas.
Teheranas atsisakė svarstyti raketinę programą ir pareiškė esąs pasirengęs dialogui tik dėl branduolinės programos.
„Didžioji armada“ ir tikėjimas greita pergale
Trumpo sprendimas dėl galimos atakos pradžios dar nėra galutinis, tačiau, anot šaltinių, prezidentas yra įsitikinęs JAV kariniu pranašumu po sustiprintos lėktuvnešių grupuotės dislokavimo regione. Jo strategija – suduoti vieną galingą, koncentruotą smūgį, kuris priverstų Iraną kapituliuoti ir priimti amerikiečių sąlygas derybose. Taip pat teigiama, kad Trumpas ketina „paskelbti pergalę“ per kuo trumpesnį laiką nuo karinių veiksmų pradžios.
Ankstesnė smūgių serija 2025-ųjų birželį, kai buvo atakuoti objektai Forde, Natance ir Isfahane, ekspertų vertinimu, tik laikinai pristabdė Irano branduolinius projektus. Nors Trumpas tada skelbė apie „visišką Irano branduolinio potencialo sunaikinimą“, žvalgyba mano, kad Teheranui pavyko išsaugoti ir paslėpti reikšmingą dalį prisodrinto urano atsargų.
2026 metų sausio pabaigoje prezidentas patvirtino, kad prie Irano krantų siunčiama „didelė armada – didesnė, nei buvo prie Venesuelos krantų“, nors formaliai paliktas ir diplomatinio sprendimo šansas.
„Jie nori susitarimo. Aš tai žinau. Jie skambino ne kartą. Jie nori kalbėtis“, – sakė Trumpas. Artimiausiu metu prezidentui turėtų būti pristatytas atnaujintas galimų karinių scenarijų sąrašas, iš kurio jis turės pasirinkti galutinį veiksmų planą.
