Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas viešai pasmerkė naujausius Rusijos įvykdytus bombardavimus Ukrainos miestuose. Jis šiuos veiksmus pavadino pasibaisėtinais ir pažadėjo paskelbti papildomas sankcijas prieš Rusiją. Vis dėlto jis išreiškė abejonę, ar tokios priemonės turės realų poveikį, ir pabrėžė, kad tai nėra jo pradėta kova.
Kalbėdamas apie paskutinį Rusijos atakų bangą, kai buvo panaudota daugiau kaip trys šimtai dronų, Trumpas išreiškė pasibaisėjimą vykdomais karo veiksmais. Jis pareiškė, kad tai ne jo karas, o dabartinio prezidento Joe Bideno administracijos pasekmė. Jis pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos niekada neturėjo kištis į šį konfliktą ir tokį sprendimą pavadino kvailu.
Nepaisant to, kad išsakė abejones dėl sankcijų veiksmingumo, Trumpas tvirtino, kad jos vis tiek bus taikomos. Pasak jo, Vladimiras Putinas žino apie sankcijas, bet niekas negali tiksliai pasakyti, ar jos jam rūpi. Kalbėdamas apie šį klausimą, jis pasidalijo savo asmenine patirtimi su prekybos tarifais ir ekonominėmis priemonėmis. Jis pareiškė, kad išmano šią sritį geriau nei bet kas kitas, bet net ir su tokiomis žiniomis neįmanoma užtikrinti, jog sankcijos turės apčiuopiamą rezultatą.
Šios mintys buvo išsakytos viešos kalbos metu, kurioje Trumpas taip pat pasirašė prezidentinį įsakymą dėl fizinio pasirengimo testų sugrąžinimo mokyklose. Tai buvo oficiali ceremonija, tačiau joje politinės temos taip pat buvo gvildenamos.
Kalbėdamas apie padėtį Gazoje, Trumpas paminėjo savo pasiuntinį Steve’ą Witkoffą, kuris planuoja artimiausiu metu apsilankyti regione. Trumpas užsiminė, kad Witkoffas po vizito Gazoje galėtų vykti į Rusiją, tačiau šios minties plačiau nekomentavo. Witkoffas jau yra anksčiau susitikęs su Rusijos prezidentu, bet tokie susitikimai esminių rezultatų nedavė.
Paklaustas, ar, kaip kai kurie respublikonų atstovai, jis laiko Izraelio veiksmus Gazoje genocidu, Trumpas į klausimą tiesiogiai neatsakė. Jis tik konstatavo, kad padėtis yra tragiška. Jo teigimu, žmonės šiuo metu patiria didelį badą, o tai, kas vyksta, yra labai liūdna ir skaudu stebėti.
Trumpas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl humanitarinės pagalbos lėšų paskirstymo. Jis priminė, kad fondas „Gaza Humanitarian Foundation“ buvo gavęs 60 milijonų dolerių pagalbai teikti, tačiau, pasak jo, šie pinigai galimai nėra tinkamai panaudojami. Jis pareiškė, kad pinigų skyrimas ne visada reiškia realią pagalbą ir išreiškė skeptišką požiūrį į organizacijų veiklą, kuri, anot jo, dažnai neatneša tikros naudos žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos.
Galiausiai, kalbėdamas apie Ukrainos konfliktą, Trumpas dar kartą priminė, kad tai yra Bideno administracijos atsakomybė. Tačiau jis tvirtino, jog jei turėtų galimybę, bandytų derybų keliu nutraukti kovinius veiksmus ir pasiekti taiką. Jis pabrėžė, kad jo administracijos laikotarpiu karas niekada nebūtų prasidėjęs, o Jungtinės Valstijos būtų išvengusios tiesioginio įsitraukimo į šį konfliktą.
Šis viešas pasisakymas aiškiai parodė, kad Trumpas tęsia savo poziciją, esą jis gebėtų užbaigti karą Ukrainoje bei veiksmingiau spręsti humanitarinius iššūkius pasaulyje. Visgi jo komentarai apie sankcijų efektyvumą ir pagalbos lėšų skirstymą leidžia suprasti, kad būsimame politiniame kontekste jis orientuosis į efektyvumą, mažesnį kišimąsi į tarptautinius konfliktus ir realių rezultatų siekimą.
