JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio pozicija Rusijos atžvilgiu ilgą laiką kėlė kritikos bangas, netikėtai parodė ženklus, kad gali sugrįžti prie griežtesnės laikysenos.
Pasak senatoriaus Lindsey Grahamo, vieno iš aršiausių Kremliaus politikos kritikų JAV Kongrese, prezidentas privačiame pokalbyje išreiškė palaikymą naujam sankcijų paketui, kuris būtų nukreiptas ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš šalis, kurios toliau palaiko prekybinius santykius su Maskva.
Tai gali reikšti aiškų signalą, kad net ir Trumpo stovykloje vis labiau suvokiama, jog Kremlius nesustos, jei jam bus leidžiama ramiai finansuoti savo veiksmus per globalias prekybos grandines.
Ypač atkreipiamas dėmesys į Kiniją ir Indiją, dvi didžiąsias pasaulio ekonomikas, kurios ir toliau superka didžiulius kiekius rusiškos naftos, taip ne tik suteikdamos Maskvai gyvybiškai svarbių pajamų, bet ir leidžiančios Kremliui išvengti sankcijų poveikio.
Pagal planuojamą įstatymo projektą, kuriam, kaip teigia L. Grahamas, jau surinkta daugiau nei 80 bendraminčių balsų Senate, JAV galėtų taikyti iki 500 proc. tarifą bet kokioms prekėms, atkeliaujančioms iš valstybių, kurios ignoruoja raginimus nutraukti bendradarbiavimą su Rusija.
Tai būtų precedento neturintis žingsnis, kuris, jei įsigaliotų, neabejotinai sukeltų didelį ekonominį spaudimą toms šalims.
D. Trumpas vis dažniau kalba apie būtinybę stiprinti JAV gynybą, atnaujinti gamybos sektorių ir riboti prekybą su nedraugiškomis šalimis. Toks retorikos pasikeitimas – galbūt taktinis manevras, siekiant pelnyti daugiau simpatijų.
Be to, ši sankcijų iniciatyva taip pat atspindi vis didesnį JAV politikų susirūpinimą dėl to, kad tarptautinės sankcijos veikia nepakankamai efektyviai. Net ir Vakarų sankcijų fone, Rusijos ekonomika vis dar išlaiko atsparumą, daugiausia dėl trečiųjų šalių paramos.
Naujas teisės aktas suteiktų JAV prezidentui platesnius įgaliojimus taikyti spaudimą bet kuriai valstybei, kuri padeda Rusijai apeiti sankcijas.
Pats L. Grahamas savo kalboje akcentavo, kad tai nėra vien politinis pareiškimas, o būtinybė, jeigu Vakarai iš tiesų nori sustabdyti karą ir priversti Putiną ieškoti derybų stalo.
„Turime pasiųsti signalą ne tik Maskvai, bet ir tiems, kurie ją tyliai remia“, – teigė jis.
Visgi lieka klausimas ar D. Trumpas, net jei laimėtų rinkimus, išlaikytų šią poziciją? Jo kadencijos metu JAV buvo labiau linkusios remtis dvišaliais susitarimais, o ne kolektyviniu spaudimu, o pats prezidentas neretai kritikavo NATO sąjungininkus.
Tačiau jei ši sankcijų idėja taps realybe, tai reikštų didelį posūkį jo užsienio politikos linijoje.
