JAV ir Europos ginčą dėl Grenlandijos galima išspręsti pasiekus susitarimą dalintis atsakomybe už saugumą Arkties ir Šiaurės Atlanto regione, antradienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris lankosi Šveicarijoje.
G. Nausėda davė interviu „Reuters“ Pasaulio ekonomikos forumo Davose paraštėse. Jis teigia, kad ginčas dėl Grenlandijos užtemdė Rusijos karo prieš Ukrainą temą ir yra naudingas Rusijai, todėl paragino JAV sumažinti įtampą.
„Geriausia išeitis būtų tiesiog susitarti dėl bendros atsakomybės už saugumą Arkties regione ir Šiaurės Atlanto regione. Ar galima tai pasiekti? Turėtume dėti visas pastangas eiti šiuo keliu, nes tai yra geriausias kelias“, – sakė G. Nausėda.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad nepersigalvos dėl savo siekio užvaldyti Grenlandiją. Jis neatmeta jėgos panaudojimo galimybės ir kritikuoja sąjungininkus.
D. Trumpo ambicijos perimti Grenlandiją iš Danijos, vienos iš NATO narių, kelia grėsmę Aljansui, kuris yra Vakarų saugumo garantas.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį tai aptars skubiai sušaukto viršūnių susitikimo metu. G. Nausėda sako, kad jame paaiškės, ar Europa gali pristatyti vieningą poziciją Grenlandijos klausimu. Pasak jo, kitos dvi savaitės parodys, ar nesutarimai bus išspręsti.
Lietuvos prezidentas tikisi, kad skeptiškai dėl paramos Ukrainai nusiteikusios šalys suvoks, jog Europa pasiekė kritinį tašką, o NATO ateitis atsidūrė pavojuje.
Trečiadienį D. Trumpas sakys kalbą Davose, o G. Nausėda viliasi, kad JAV prezidentas pasiųs signalą bandydamas sumažinti įtampą ginče dėl Grenlandijos.
G. Nausėda teigia, kad teritorinis vientisumas yra neliečiamas principas ir visada galima stengtis sušvelninti padėtį.
„Be abejo, pagrindinė sąlygą yra, kad abi pusės nori deeskalacijos, bet dabar aš nesu tuo tikras. Akivaizdu, kad Europa nori mažinti įtampą. Tikiuosi, kad to paties norės ir Jungtinės Valstijos“, – sakė prezidentas.
Anot jo, nesutarimai dėl Grenlandijos nukreipė dėmesį nuo Rusijos karo prieš Ukrainą ir kelia papildomų iššūkių Europos rytiniam flangui.
G. Nausėda pabrėžia, kad JAV parama yra itin svarbi tuo metu, kai Europai pradėjo imtis daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą.
„Europai reikia laiko įgyvendinti šią strateginę autonomiją ne tik popieriuje, bet ir realybėje. Mums reikia nuo 10 iki 15 metų“, – sako G. Nausėda.
ELTA primena, kad Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas ne kartą grasino aneksuoti Grenlandiją, priklausančią NATO narei Danijai, ir teigė, kad Danija negali tinkamai užtikrinti saugumo saloje ir aplink ją.
Danija ir jos Europos sąjungininkės atmetė D. Trumpo pretenzijas, o Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas pabrėžė, kad sala nenori priklausyti JAV.
Atsižvelgdama į įtemptą padėtį, Danija ėmėsi stiprinti savo karinį buvimą saloje. Praėjusią savaitę į Grenlandiją atvyko kareiviai iš kelių NATO šalių Europoje dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
