Laikas.lt
Nors rūkymas mažinamas įvairiausiomis priemonėmis, rūkančių žmonių kiekis nemažėja – „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje rūko 30 proc. gyventojų ir šis skaičius nekinta jau nuo 2009 m. Be to, dauguma rūkančiųjų pateisina kontrabandą, jos vartojimą ir patys nevengia įsigyti kontrabandinių prekių. Pasak priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio, bent jau kol kas tikimybė, kad rūkančiųjų skaičius sumažės, menka, nes įvairaus amžiaus asmenis rūkyti skatina tiek aplinkos veiksniai, tiek lengvai prieinamos kontrabandinės cigaretės.
„Šiuo metu taikomomis ir planuojamomis rūkymo ribojimo priemonėms šio įpročio visiškai apriboti nepavyks, nes rūkymas, kad ir koks žalingas būtų, yra vienas seniausių žmonių įpročių bei vienas lengviausiai prieinamų jutiminių malonumų, -– teigia specialistas. – Jo sunku atsisakyti, nes ir aplinka tam dažniausiai nesudaro tinkamų sąlygų, taigi ateityje žmonės tikrai rūkys, tik gal kiek keisis šio reiškinio paplitimas.“
Priklausomybės ligų psichiatras išskiria veiksnius, skatinančius rūkyti:
1. Fizinis prieinamumas. Anot specialisto, vienas reikšmingiausių veiksnių, skatinančių rūkymą, yra lengvai įsigyjamos kontrabandinės cigaretės, kuriomis prekyba nėra kontroliuojama ir jų gali įsigyti net nepilnamečiai.
2. Ekonominis prieinamumas. Nors legalaus tabako kaina nuolat auga dėl didinamų akcizų, lengvas priėjimas prie kontrabandinių rūkalų, kainuojančių gerokai mažiau, skatina rinktis pigesniąją alternatyvą.
3. Socialinis prieinamumas, t.y. rūkymo tapimas tam tikra elgesio norma, atspindinčia visuomenės požiūrį į rūkymą. Nors, pasak D. S. Diržio, vis daugiau žmonių pasirenka sveiką gyvenimo būdą, tačiau daugelis jų nesugeba atsisakyti įpročio rūkyti. Pavyzdžiui, pastebima, kad tarp moterų paplitęs manieringasis rūkymas yra tarsi savotiška bendravimo forma – moterys rūko tik su draugėmis, rūkydamos pasijaučia gražesnės, laisvesnės, tad šio įpročio darosi labai sunku atsisakyti. Specialistas pabrėžia, jog itin svarbu formuoti teisingą jaunimo požiūrį į rūkymą: „Jeigu vaikas aplink save matys tik rūkančius suaugusius, ypač artimuosius, didelė tikimybė, kad ateityje ir jis rūkys. Be to, prie teisingo požiūrio į rūkymą prisideda ir reklamos, edukacinės programos mokykloje.“
Pasak priklausomybės ligų specialisto, esami neracionalūs legaliai prekybai tabaku taikomi draudimai skatina dairytis į kontrabandinius tabako gaminius, kurie yra pigesni ir lengviau prieinami. „Berent“ atliktos apklausos duomenimis, jau dabar kontrabandines cigaretes perka 52 proc. rūkančiųjų, o įsigaliojus mėtinių bei plonų cigarečių draudimui šis skaičius greičiausiai išaugtų iki 61 proc. Šiuo metu daugiausia kontrabandinių cigarečių surūkoma Marijampolėje (48 proc.), Tauragėje (45 proc.) ir Jonavoje (44,5 proc.).
Tabako gaminių kontrabanda yra viena didžiausia šešėlinės Lietuvos ekonomikos sudedamųjų dalių – per praėjusius metus kontrabandinių cigarečių sulaikyta už 17 494 288 litų. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu, sulaikyta 3 kartus daugiau nelegaliai platinamų cigarečių, pajamos už cigarečių pardavimą legalioje prekyboje sumažėjo 1,08 proc. Šalies biudžetas negavo PVM ir akcizo mokesčio daugiau kaip 300 mln. litų.
