Žvilgsnis į kasdienybę rodo vieną paprastą dalyką – bankomatai šiandien jau nebeatrodo tokie būtini, kaip kadaise. Vis daugiau žmonių įpranta naudotis išmaniosiomis programėlėmis, mokėjimo kortelėmis ar net išmaniaisiais laikrodžiais, o grynieji pinigai tampa vis retesniu pasirinkimu.
Visgi ši situacija kelia ir svarbesnių klausimų: ar tikrai bankomatų era artėja prie pabaigos? Ar jie išties gali tapti tokia retenybe kaip šiandien pašto dėžutės, kurias miestų gyventojai mato dažniau kaip architektūrinį palikimą, nei realiai naudojamą objektą?
Didmiesčiuose gyvenantiems žmonėms bankomatai dar vis prieinami, tačiau net ir ten jų tinklas pastebimai traukiasi. Kalbant apie mažesnius miestelius ar kaimus, situacija dar liūdnesnė, gyventojai neretai turi važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio grynųjų išdavimo punkto.
Tokios tendencijos lemia svarbius pokyčius, tiek kasdienėse žmonių įpročiuose, tiek finansinio saugumo bei prieinamumo klausimuose. Diskusija apie bankomatų reikalingumą nėra vien tik apie technologijas ar šiuolaikinius atsiskaitymo būdus.
Ji taip pat liečia socialinį teisingumą, geografinį pasiekiamumą bei vyresnio amžiaus žmonių galimybes likti pilnaverčiais ekonominės sistemos dalyviais. O dabar, plačiau apie tai, kur link judame ir kas vis dėlto gali pakeisti seną, pažįstamą grynųjų išėmimo aparatą.
Bankomatų mažėjimo priežastys
Pagrindinis bankomatų tinklo traukimosi motyvas – besikeičiantys klientų įpročiai. Daugelis renkasi bekontakčius mokėjimus, mobiliuosius pervedimus ir skaitmenines pinigines. Tai ne tik greičiau, bet dažnai ir saugiau. Bankai mato, kad fizinių pinigų poreikis mažėja, todėl investuoti į aparatų priežiūrą, apsaugą, kasetėms su pinigais pildyti skirtą logistiką, ekonomiškai nebeapsimoka.
Didelį vaidmenį taip pat vaidina augantis grynųjų pinigų išėmimo limitų sumažinimas bei vis mažiau atsiskaitantys grynaisiais gyventojai. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, grynieji jau sudaro tik mažytę dalį visų operacijų.
Lietuvoje šis skaičius vis dar gerokai didesnis, tačiau tendencijos aiškios – vis daugiau paslaugų teikėjų net nesiūlo galimybės atsiskaityti grynaisiais.
Socialinė atskirtis ir regioninis disbalansas
Nors technologiniai pokyčiai džiugina didžiųjų miestų gyventojus, jie tampa nemaloniu iššūkiu regionuose. Mažesnių miestelių ar kaimų gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie neturi išmaniojo telefono ar nėra įgudę naudotis elektronine bankininkyste, bankomatų trūkumas tampa ne tik nepatogumu, bet ir socialinės atskirties ženklu.
Pensijos, pašalpos ar net smulkios kasdienės išlaidos vis dar dažnai tvarkomos grynaisiais. Jei artimiausias bankomatas už kelių dešimčių kilometrų, kyla klausimas, ar tokia sistema iš tiesų yra prieinama visiems piliečiams. Bankai pamažu diegia mobiliuosius bankomatus ar bendradarbiauja su pašto skyrių tinklais, tačiau šios priemonės dar nėra plačiai prieinamos.
Alternatyvų paieškos
Tiesa, visiškai be grynųjų gyventi kol kas nepavyksta. Dėl to imtasi ieškoti sprendimų – kai kurie prekybos centrai, vaistinės ar pašto skyriai siūlo galimybę išsigryninti pinigus atsiskaitant kortele už pirkinius. Toks sprendimas nors ir padeda iš dalies, bet vis dar neatstoja klasikinio bankomato, kuris prieinamas bet kuriuo metu ir dažniausiai leidžia atlikti daugiau nei vieną finansinę operaciją.
Kita vertus, matome ir pozityvių permainų. Į skaitmenines paslaugas linkstančios valstybės investuoja į alternatyvias grynųjų išdavimo formas, nuo mažų, lengvai perkeltinų bankomatų iki partnerystės su vietos verslais. Tokiu būdu net ir atokesnėse vietovėse atsiranda galimybė gauti grynųjų, o bankams tai pigesnis būdas palaikyti prieinamumą.
Ar bankomatai išnyks visiškai?
Ar bankomatų laukia toks pat likimas kaip pašto dėžučių? Galbūt. Tačiau tai nereiškia, kad jų neliks visai. Tikėtina, kad jie taps labiau specializuota paslauga – skirta tam tikriems vartotojų segmentams arba išliks tik didesniuose mazguose: stotyse, ligoninėse, prekybos centruose.
Bankomatai jau dabar traukiasi į užkulisius, nuo kiekvienos sankryžos iki kelių strategiškai pasirinktų taškų. Bet kol bent daliai visuomenės jie išlieka pagrindiniu būdu pasiekti savo pinigus, jų atsisakyti visiškai dar negalime. Tai būtų ne tik rizikinga, bet ir socialiai neatsakinga.
Ateities scenarijus – mišri sistema?
Greitu metu gali susiformuoti dviguba sistema: miestų gyventojai vis labiau pasikliaus skaitmeninėmis paslaugomis, o regionuose išliks poreikis grynųjų išdavimo sprendimams. Gali būti, kad bankomatai taps panašūs į viešąsias bibliotekas – jų mažės, bet išnykti jie vis tiek negalės.
Vienas svarbus principas išliks nepajudinamas. Pinigai, nepriklausomai nuo jų formos, turi būti prieinami visiems. Ir jei grynieji išlieka svarbi jų dalis, tuomet ir bankomatų funkcija dar ilgai bus gyvybiškai reikalinga.
