Tujos jau daugelį metų yra vieni mėgstamiausių sodo augalų. Jas renkasi tiek pradedantys, tiek patyrę sodininkai, nes šie visžaliai krūmai lengvai prisitaiko prie skirtingų augimo sąlygų, nereikalauja sudėtingos priežiūros ir puikiai tinka gyvatvorėms bei dekoratyvioms kompozicijoms.
Toliau pateikiama svarbiausia informacija, kaip taisyklingai sodinti ir prižiūrėti tujas bei kokias žemas temperatūras jos gali ištverti. Tujos yra vieni populiariausių augalų soduose: jos greitai auga, ilgai išlieka dekoratyvios, o jų priežiūra paprastai nesudėtinga.
Dėl tankios lajos ir visžalio pobūdžio jos dažnai sodinamos kaip gyvatvorės, apsauginės juostos nuo vėjo ar triukšmo, taip pat naudojamos kaip foniniai augalai gėlynuose.
Tujas galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Kadangi tai šalčiui gana atsparūs augalai, sodinimas galimas net ir likus kelioms savaitėms iki prognozuojamų pirmųjų šalnų. Tinkamai parinkta vieta ir kruopščiai paruošta dirva užtikrina gerą prigijimą bei sėkmingą tolesnį augimą.
Dirvožemis, vieta ir laistymas
Tujos mėgsta derlingą, humusingą dirvožemį, tačiau gali augti ir daugelyje kitų dirvų tipų. Svarbiausia, kad žemė nebūtų užmirkusi, nes nuolatinis drėgmės perteklius skatina šaknų puvimą ir silpnina augalus. Geriausiai tujos auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje, apsaugotoje nuo stiprių vėjų.
Laistyti tujas rekomenduojama rytais arba vakarais, kad vanduo ne taip greitai išgaruotų, o saulėtą dieną nesukeltų spyglių pažeidimų. Pirmąjį sezoną po pasodinimo ypač svarbu palaikyti tolygią dirvos drėgmę. Kartkartėmis verta patręšti spygliuočiams skirtomis trąšomis – taip augalai išlaiko sodrią spalvą ir tankią lają.
Kaip taisyklingai pasodinti tujas?
Prieš sodinant patartina šaknų gumulą pamirkyti vandens kibire apie 15 minučių. Taip šaknys prisigeria drėgmės ir augalui lengviau prigyti naujoje vietoje.
Duobę reikėtų kasti pakankamai gilią ir plačią, o jos dydis turėtų būti bent du kartus didesnis už šaknų gumulą. Duobė užpildoma derlinga žeme. Sodinant svarbu, kad tuja stovėtų tiesiai, o šaknų kaklelis nebūtų užkastas per giliai.
Tarp augalų rekomenduojama palikti ne mažesnį kaip 50–60 cm atstumą. Jei formuojama itin tanki gyvatvorė, galima sodinti ir kiek arčiau, tačiau būtina įvertinti, kad su laiku tujos pastebimai išplatėja.
Kada geriausia sodinti tujas?
Tujas galima sodinti viso vegetacijos sezono metu – nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Palankiausias laikas dažniausiai yra pavasaris ir ankstyvas ruduo, kai nėra didelių karščių, o dirvoje pakanka drėgmės.
Vėliausias rekomenduojamas sodinimo laikas – antroji spalio pusė, maždaug šešioms savaitėms iki prognozuojamų pirmųjų stipresnių šalnų. Per šį laiką augalas paprastai spėja įsišaknyti ir pasiruošti žiemai.
Kokį šaltį ištveria tujos?
Tujos žemas temperatūras pakelia geriau nei daugelis kitų spygliuočių krūmų – dauguma veislių ištveria net iki –25 °C ir žemesnius šalčius. Ypač atspari laikoma veislė „Smaragd“: ji dažnai išlaiko tvarkingą formą ir po atšiauresnių žiemų, neišgriūna ir nenusvyra.
Vis dėlto net ir atsparius augalus verta tinkamai paruošti šaltajam sezonui. Tai ypač svarbu jaunoms, neseniai pasodintoms tujoms bei vietovėse, kur žiemos būna ilgos, vėjuotos ir su menku sniego sluoksniu.
Tujų apsauga žiemai
Paprastiausia ir dažniausiai pakankama apsaugos priemonė – mulčiavimas. Aplink tujos pagrindą supilamas nedidelis žemės kauburėlis arba paklojamas 10–15 cm storio mulčio sluoksnis (pavyzdžiui, žievė, spyglių mišinys, kankorėžiai ar medžio skiedros). Tai padeda apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų ir drėgmės praradimo.
Jaunesnes ar ką tik pasodintas tujas, jei numatoma ilga ir šalta žiema, galima papildomai pridengti. Tam tinka balta neaustinė agroplėvelė, kuria augalas apgaubiamas laisvai, paliekant vietos oro cirkuliacijai. Kita išeitis – pridengimas eglišakėmis, kurios apsaugo nuo vėjo ir žiemos saulės.
Laikantis šių pagrindinių sodinimo ir priežiūros principų, tujos ilgus metus išliks sveikos, dekoratyvios ir puoš sodą visais metų laikais.
