Pajamų deklaravimo procesas Lietuvoje dar tęsiasi, o juo jau pasinaudojo beveik 400 tūkst. gyventojų. Daugeliui jų aktualiausias klausimas – kada į sąskaitas sugrįš gyventojų pajamų mokesčio permokos ir nuo ko priklauso jų dydis.
Permoka susidaro tuomet, kai per metus nuo žmogaus pajamų buvo išskaičiuota daugiau mokesčių, nei galutiniame metiniame skaičiavime paaiškėja reikėję sumokėti. Tokiu atveju susidaręs skirtumas grąžinamas gyventojui.
Viena dažniausių tokios situacijos priežasčių yra neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymas. Šis dydis priklauso nuo pajamų – mažiau uždirbantiems jis didesnis, o didėjant pajamoms mažėja. Tačiau darbdaviai jį taiko kiekvieną mėnesį vienodai, neatsižvelgdami į galimus metų eigoje vykstančius pokyčius.
Dėl to metų pabaigoje, perskaičiavus visas pajamas, gali paaiškėti, kad gyventojui turėjo būti pritaikytas didesnis neapmokestinamasis dydis. Tokiu atveju dalis sumokėto mokesčio laikoma perteklinė ir grąžinama.
Papildomos permokos gali atsirasti ir pasinaudojus įvairiomis lengvatomis. Gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio deklaruodami išlaidas už gyvybės draudimą, pensijų kaupimą trečioje pakopoje, studijas ar profesinį mokymą, taip pat tam tikrais atvejais – būsto kredito palūkanas.
Šios išlaidos mažina apmokestinamąsias pajamas, todėl galutinė mokėtino mokesčio suma sumažėja. Jei per metus buvo sumokėta daugiau nei reikia, skirtumas grąžinamas.
Numatyta, kad visos permokos gyventojams turi būti pervestos iki liepos 31 dienos. Pervedimai atliekami ne eilės tvarka, todėl vieni gyventojai pinigus gauna anksčiau, kiti – vėliau.
Pats grąžinimo procesas paprastai prasideda pavasarį, kai surenkama pakankamai duomenų iš įvairių institucijų ir galima įvertinti deklaracijų tikslumą. Per dieną vidutiniškai atliekama apie 8 tūkst. tokių pervedimų.
Vis dėlto ne visiems gyventojams susidaro permoka. Kai kuriais atvejais tenka papildomai sumokėti. Tai dažniausiai susiję su per dideliu pritaikytu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, padidėjusiomis pajamomis ar papildomais uždarbiais.
Prievolė sumokėti mokestį gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių – pardavus neišlaikytą nekilnojamąjį turtą ar automobilį, nuomojant turtą, gavus didesnės vertės dovanas ar palūkanas, taip pat vykdant individualią veiklą.
Gyventojams, susidūrusiems su sunkumais sumokėti susidariusią sumą, numatyta galimybė ją išdėstyti dalimis. Tam galima kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokėjimo grafiką.
Pajamų deklaracijas pateikti būtina iki 2026 metų gegužės 4 dienos. Tai ypač aktualu tiems, kurie vykdė individualią veiklą, pardavė turtą, gavo papildomų pajamų ar nori pasinaudoti mokesčių lengvatomis.
Deklaravimas vyksta elektroniniu būdu, naudojantis deklaravimo sistema, kur procesas supaprastintas ir pritaikytas savarankiškam pildymui. Vis dėlto gyventojams rekomenduojama atidžiai peržiūrėti visus duomenis, nes nuo jų tikslumo priklauso ir galutinė mokesčių suma bei galimas grąžinimas.
