Dalis gyventojų vis dar įsitikinę, kad jei nedirba ir negauna pajamų, jiems neatsiranda jokių finansinių įsipareigojimų valstybei. Tačiau praktika rodo priešingai – net ir neturint pajamų gali kauptis skola, apie kurią sužinoma tik tada, kai ji jau pasiekia nemenką sumą.
Tokios situacijos dažniausiai paaiškėja netikėtai. Žmonės apie įsiskolinimą sužino gavę priminimus, susidūrę su apribojimais arba tik tada, kai bando naudotis tam tikromis paslaugomis. Tuomet paaiškėja, kad skola jau siekia šimtus ar net tūkstančius eurų.
Viena dažniausių priežasčių – privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Jas kiekvieną mėnesį turi mokėti tie gyventojai, kurie nedirba, nevykdo jokios veiklos, nesimoko ir nėra draudžiami valstybės lėšomis. Šiuo metu tokia įmoka siekia daugiau nei 80 eurų per mėnesį, todėl per metus susidaro beveik tūkstančio eurų suma.
Būtent dėl šios priežasties Lietuvoje susikaupę dideli įsiskolinimai. Skaičiuojama, kad šimtai tūkstančių žmonių nėra sumokėję šių įmokų, o bendra skola siekia šimtus milijonų eurų. Kai kuriais atvejais vieno žmogaus įsiskolinimas gali išaugti net iki kelių tūkstančių eurų.
Ypač dažnai su tuo susiduria išvykę į užsienį asmenys. Jei išvykimas nėra deklaruojamas, Lietuvoje ir toliau skaičiuojamos įmokos. Nors vėliau pateikus įrodymus apie draustumą kitoje šalyje skola gali būti panaikinta, daugelis apie tai sužino tik gerokai per vėlai.
Dar viena svarbi detalė – nesumokėjus šių įmokų nutrūksta sveikatos draudimas. Tai reiškia, kad žmogus netenka teisės į nemokamas gydymo paslaugas. Tokiu atveju net paprastos medicininės procedūros gali kainuoti šimtus ar daugiau nei tūkstantį eurų.
Situacijai užsitęsus, pasekmės tampa dar rimtesnės. Iš pradžių gyventojai informuojami apie susidariusią skolą ir kviečiami ją padengti ar susitarti dėl mokėjimo atidėjimo. Tačiau ignoruojant šiuos pranešimus pradedamos taikyti griežtesnės priemonės.
Skolos gali būti išieškomos tiesiogiai iš banko sąskaitų – lėšos nurašomos automatiškai, jei jų pakanka. Taip pat gali būti kreipiamasi į darbdavius, kad dalis atlyginimo būtų skirta skolai padengti. Tokie pat principai taikomi ir pensijoms ar kitoms išmokoms.
Ilgainiui gali būti taikomi ir dar griežtesni veiksmai – ribojamos bankinės operacijos, areštuojamas turtas, skola perduodama antstoliams. Kai kuriais atvejais gali būti įkeičiamas nekilnojamasis turtas, net ir be savininko sutikimo, siekiant užtikrinti skolos grąžinimą.
Be pagrindinės sumos, prie įsiskolinimo prisideda ir papildomos išlaidos – delspinigiai, palūkanos bei išieškojimo kaštai. Tai reiškia, kad kuo ilgiau skola ignoruojama, tuo ji sparčiau auga.
Kraštutiniais atvejais, ypač jei kalbama apie verslą ar savarankiškai dirbančius asmenis, gali būti pradėtos bankroto procedūros. Tokiose situacijose finansinės pasekmės tampa dar sudėtingesnės.
Todėl gyventojams rekomenduojama reguliariai tikrinti savo situaciją ir įsitikinti, ar nėra susidariusių įsiskolinimų. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės paskyros, kur pateikiama visa aktuali informacija. Laiku pastebėta problema dažniausiai leidžia išvengti daug rimtesnių pasekmių ateityje.
