Kinijos technologijų milžinė „Huawei“ dar kartą sugebėjo patraukti pasaulio automobilių pramonės dėmesį. Šį kartą tai padaryta ne per naujus įrenginius ar ryšio technologijas, o per patentuotą naujos kartos bateriją, kuri savo techniniais duomenimis skamba tarsi iš mokslinės fantastikos srities.
Jei tai, kas užfiksuota oficialiame patente, kada nors taps realybe, elektromobilių rinka gali patirti tikrą perversmą. Pasak „Huawei“, jų kuriama puslaidininkinė baterija galėtų pasiūlyti energijos tankį iki 500 vatvalandžių kilogramui. Toks rodiklis dvigubai viršija daugumos šiuo metu rinkoje esančių ličio jonų baterijų galimybes.
Teoriškai tai reikštų, kad vienu įkrovimu elektromobilis su tokia baterija galėtų nuvažiuoti net 3 000 kilometrų. Tai prilygtų maršrutui nuo Varšuvos iki Lisabonos be papildomo įkrovimo. Šiuo metu net pažangiausi elektromobiliai retai viršija 700 kilometrų nuvažiuojamą atstumą.
Ne mažiau įspūdingai skamba ir įkrovimo laikas. „Huawei“ siekia, kad visiškai išsikrovusi baterija būtų įkraunama vos per penkias minutes. Jei tokia technologija būtų įdiegta realiame transporte, tai visiškai pakeistų dabartinį požiūrį į elektromobilių eksploataciją ir galimus apribojimus. Technologijos pagrindą sudaro puslaidininkinis elektrolitas, pagamintas iš sieros junginių su azoto priemaišomis.
Tokia sudėtis turėtų užtikrinti ne tik aukštą laidumą, bet ir didesnį stabilumą. Nors patentas Kinijos patentų biurui buvo pateiktas dar 2023 metų viduryje, plačioji visuomenė apie jį sužinojo tik visai neseniai.
Vis dėlto, nepaisant viliojančių pažadų, ekspertai į šią naujovę žiūri atsargiai. Viena iš pagrindinių techninių kliūčių yra gana žemas įtampos lygis, kurį sukuria kiekviena tokio tipo baterijos celė. Vienas elementas generuoja vos apie du voltus, todėl norint pasiekti elektromobiliams reikalingus standartinius įtampos lygius, reikėtų naudoti šimtus tokių elementų. Tai ne tik apsunkintų gamybą, bet ir didintų visos sistemos sudėtingumą.
Dar viena problema, itin didelis jautrumas drėgmei. Sieros pagrindo elektrolitai labai greitai reaguoja su oru, o tai reikštų, kad baterijų gamybos procesas turėtų vykti itin preciziškomis vakuuminėmis sąlygomis. Tai ženkliai padidintų gamybos kainą.
Skaičiuojama, kad šiuo metu vienos kilovatvalandės puslaidininkinės baterijos gamyba gali kainuoti nuo keturių iki aštuonių šimtų dolerių. Tai yra žymiai daugiau nei įprastų ličio jonų ar ličio geležies fosfato baterijų kaina. Kitos Azijos šalys taip pat įsitraukusios į šias lenktynes.
Pavyzdžiui, „Samsung SDI“ jau išsiuntė savo puslaidininkinių baterijų prototipus klientams ir planuoja masinę gamybą pradėti iki 2027 metų. „LG Energy Solution“ svarsto komercinį puslaidininkinių baterijų įdiegimą iki 2030 metų. „Toyota“ jau žadėjo, kad pirmieji automobiliai su tokiomis baterijomis pasirodys iki 2027 metų. Ši Japonijos įmonė tikisi pasiekti tūkstančio kilometrų nuvažiuojamą atstumą, o įkrovimas iki aštuoniasdešimties procentų truktų vos dešimt minučių.
„Volkswagen“ taip pat bendradarbiauja su startuoliu „QuantumScape“, siekdami ištobulinti ličio metalo pagrindu sukurtus elementus, kurie testuose išlaikė net devyniasdešimt penkis procentus talpos po tūkstančio įkrovimo ciklų.
Net ir „Xiaomi“ yra pateikusi patentą, susijusį su elektrodo struktūra, kuri teoriškai leistų pasiekti 1200 kilometrų nuvažiuojamą atstumą bei galimybę papildyti 800 kilometrų per dešimt minučių. Tuo tarpu buvęs „CATL“ technologijų vadovas Bobas Galyenas ragina neskubėti su išvadomis, primindamas, kad ličio jonų technologijoms prireikė dešimtmečių, kol jos tapo masiškai gaminamos.
Jis pabrėžia, jog nors puslaidininkinės baterijos leidžia naudoti metalinį litį anodų gamyboje, kas padidina energijos tankį ir saugumą, tačiau realūs kaštai tebėra pagrindinis kliuvinys.
Manoma, kad „Huawei“ sprendimas galėtų būti net dešimt ar dvidešimt kartų brangesnis už šiuo metu naudojamas ličio geležies fosfato baterijas, o tai reikšmingai pabrangintų galutinę transporto priemonės kainą. Todėl daugelis šią technologiją vertina kaip pažvelgimą į ateitį, o ne kaip netrukus įvyksiančią revoliuciją.
Apibendrinant galima teigti, kad „Huawei“ patentuota baterija skamba išties įspūdingai. Vis dėlto, iki realaus įgyvendinimo dar gali praeiti nemažai metų. Automobilių pramonė šias naujienas vertina atsargiai, tikėdamasi proveržio, bet kartu prisimindama, kad kelias nuo laboratorijos iki realių gamyklų dažnai būna kupinas iššūkių.
