Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » Tūkstančius metų slypėjusi paslaptis: mokslininkai rado paukštį, mirusį siaubinga mirtimi
Pasaulis

Tūkstančius metų slypėjusi paslaptis: mokslininkai rado paukštį, mirusį siaubinga mirtimi

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-12-13, 06:29
Komentarų: 0
Dalintis
3 min. skaitymo

Įsivaizduokite paukštį, kuris prarijo per daug akmenukų. Skamba kaip pasaka, bet šį kartą kalba eina apie mažą paukštį, gyvenusį prieš maždaug 120 mln. metų. Šiandien turime tik jo fosiliją ir keistą istoriją, kurią ji atskleidė.

Paprastai fosilijos tyliai pasakoja, kaip atrodė senoviniai gyvūnai, kuo jie maitinosi ar kaip judėjo. Labai retai jos leidžia suprasti, kodėl konkretus individas mirė. Todėl ši scena iš ankstyvosios kreidos laikotarpio iškart patraukė tyrėjų dėmesį.

Čia viskas neįprastai aišku ir kartu stulbina. Mažas, žvirblio dydžio paukštis, turėjęs dantis snapo gale, greičiausiai užspringo akmenimis. Toks mirties paaiškinimas net paleontologams pasirodė kaip vienas keisčiausių pastarųjų metų atvejų.

Atradimas muziejaus kolekcijoje

Tyrėja Jingmai O’Connor dirbo su milžiniška paukščių fosilijų kolekcija Šandongo Tianyu gamtos muziejuje. Tarp tūkstančių radinių vienas egzempliorius iškart išsiskyrė savo smulkumu ir dantytu snapu. Ji suprato, kad tai dar neaprašyta rūšis.

Naujasis paukštis buvo pavadintas „Chromeornis funkyi“ ir taip tapo pirmuoju paukščiu, kurio vardas įkvėptas muzikos dueto „Chromeo“. Šis pavadinimas suteikė radiniui žaismingumo, bet pati fosilija slėpė daug tamsesnę istoriją.

Akmenų paslaptis gerklėje

Apžiūrėjusi fosiliją mikroskopu, tyrėja pastebėjo neįprastą smulkių akmenukų masę paukščio stemplėje. Jie buvo ne skrandyje ir ne ten, kur įprastai būna virškinimui naudojami akmenys, o visai prie kaklo slankstelių. Ši vieta kėlė didžiausią mįslę.

Vėlesnis skenavimas parodė, kad gerklėje buvo daugiau kaip aštuoni šimtai smulkių dalelių, tarp jų ir molio gumulėlių. Toks kiekis ir pobūdis buvo per didelis, kad būtų virškinimo pagalba. Labiausiai tikėtina, kad paukštis buvo prarijęs akmenukus ligos ar sutrikusios elgsenos metu.

Kaip jis galėjo mirti?

Mokslininkai spėja, kad paukštis prarijo akmenų per daug, o tada bandė jų atsikratyti. Masė užstrigo stemplėje ir jis tiesiog užduso. Tai atrodo kaip keistas nelaimingas atsitikimas, o ne įprasta biologinė funkcija.

Šis atvejis ypatingas tuo, kad fosilijos beveik niekada neleidžia taip tiesiogiai nustatyti mirties priežasties. Čia išlikęs akmenų kamštis tapo tarsi sustabdytu paskutiniu judesiu. Todėl radinys yra retas langas į individualią senovinio gyvūno dramą.

Reikšmė paukščių istorijai

„Chromeornis funkyi“ priklausė enantiornitynams, kurie buvo dominuojanti paukščių grupė dinozaurų laikais. Jie sudarė to meto paukščių elitą ir buvo labai įvairūs, bet vėliau visiškai išnyko. Po asteroido smūgio prieš 66 mln. metų išliko tik linija, vedanti į šiandieninius paukščius.

Todėl vieno mažo paukščio nelaimė turi platesnę prasmę. Ji primena, kokios eksperimentinės ir skirtingos buvo senosios paukščių šakos, ir kaip trapiai jos reagavo į pokyčius. Kartais net akmenų krūvelė fosilijoje gali papasakoti apie visos grupės likimą.

Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

Pasaulis

Tai kas Popiežiaus Leono XIV pasakyta apie Dievą, gali pakeisti karo diskusijas visame pasaulyje

2026-03-30
Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Dainius Labutis nuotr.
Lietuva

Nauji Žemaitaičio kontaktai Europoje kelia klausimų: ar tai tik bendravimas, ar kažkas daugiau

2026-03-30
Sveikata ir grožis

Gydytojai ragina būti budriems: nepastebimi simptomai, kurie gali išduoti sunkią ligą

Irena Petrauskienė
2026-03-30
Sveikata ir grožis

Geriausias laikas sportuoti: rytinis fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ligų ir diabeto riziką

Irena Petrauskienė
2026-03-30
Maistas

Būtina žinoti prieš Velykas: dažniausios daržovių salotų gedimo priežastys ir kaip jų išvengti

Edita Gavelienė
2026-03-30
Remigijus Žemaitaitis. ELTA / Andrius Ufartas nuotr.
Lietuva

Iš pirmo žvilgsnio tik citata, bet pasekmės jau čia: Žemaitaičio tyrimas kelia vis daugiau pasipiktinimo

2026-03-30

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up