Paklausus Lietuvos gyventojų, su kuo dažniausiai asocijuojasi vasaros atostogos, turbūt neretai būtų galima išgirsti atsakymą – su Lietuvos pajūriu, ramiu poilsiu Nidoje ar pramogomis Palangoje. Tačiau Vakarų Lietuva – ne vien Baltijos pajūris, tai ir įspūdingi dvarai, istorinio ir kultūrinio paveldo objektai bei unikalios gamtos vietos.
Ieškantiems turiningo laisvalaikio pramogų rekomenduojamas pažintinis maršrutas po Vakarų Lietuvą, aplankant šešias vertas dėmesio vietas, kurios buvo sutvarkytos panaudojant ES investicijas.
Ventos regioninio parko apžvalgos bokštas (Papilė, Akmenės r.). Ant Ventos upės kranto šį pavasarį iškilo naujas apžvalgos bokštas, iš kurio atsiveria platus vaizdas į Ventos kraštovaizdžio draustinį, Papilės miestą ir piliakalnius, Ventos upės vingius, Jurakalnio geologinę atodangą. Šio 15 m. aukščio bokšto įrengimas – dalis projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“, kuriam įgyvendinti skirta virš 21 mln. eurų ES investicijų ir jau yra pastatyta 13 apžvalgos bokštų visoje Lietuvoje, o dar trys statomi šiuo metu. Iš medžio ir metalo konstrukcijų pagamintas modernus Ventos regioninio parko apžvalgos bokštas savo forma primena gėlės žiedą, todėl natūraliai įsilieja į gamtą. Pasigėrėjus įspūdingais vaizdais iš 15 m. aukščio lankytojai kviečiami pasivaikščioti po Ventos regioninį parką Jurakalnio geologiniu–pažintiniu taku ir apžiūrėti Ventos kairiajame šlaite randamus Juros periodo geologinius sluoksnius. Pažintinis takas taip pat veda iki rašytojo Simono Daukanto memorialinio muziejaus Papilėje.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/v1TPV5.
Žemaitijos kaimo ekspozicija (Malūno g. 5, Telšiai). Tai antrasis Lietuvoje įkurtas Liaudies buities muziejus po atviru dangumi (pirmasis – Rumšiškėse), veikiantis jau nuo 1967 m. Prie Masčio ežero esančiame muziejuje šiuo metu įrengta 16 autentiškų XIX a. pab. – XX a. pr. pastatų, perkeltų iš Telšių ir Plungės rajonų. Lankytojai vaikštinėdami po 15 ha teritoriją gali persikelti į XIX a. Žemaitijos kaimo gyvenimą. Iki 2011 m., kuomet muziejaus atnaujinimui buvo skirta beveik 600 tūkst. eurų ES investicijų, veikė tik viena ekspozicija – šiuo metu sutvarkytoje teritorijoje jų yra 3. Čia galima pamatyti, kuo unikalūs ir kitokie, lyginant su kitais Lietuvos etnografiniai regionais buvo žemaičių pastatai, – žemesni, mažiau puošti, tačiau erdvūs ir su daugiau patalpų bei skirtingos paskirties trobesių. Muziejuje atkurti ir žemaičiams būdingi prižiūrėti gėlynai, taip pat galima palyginti, kaip atrodė stambaus to meto ūkininko sodyba ir vidutinių valstiečių sodybos. Sodybose eksponuojami autentiški žemės ūkio reikmenys, įranga, amatų ir verslų įrankiai. Ekspoziciją papildo 1924 m. statytas 12 m. aukščio vėjo malūnas su unikaliais 8 m. ilgio sparnais, statytais Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/Kgd66N.
Renavo dvaras (Renavas, Mažeikių r.). Renavas – vienas įdomiausių Žemaitijoje dvarų ansamblių. Ant Varduvos upės kranto esantis dvaras dar XIX a. garsėjo didžiuliu sodu, o šiandien čia galima rasti storiausią Lietuvos eglę, kurios skersmuo siekia 1,20 m, bei šešis kamienus turinčią liepą. Investavus per 1 mln. eurų ES lėšų buvo restauruotas rūmų fasadas, sutvarkytos patalpos bei sodybos aplinka, buvusioje katilinėje įsteigtas tradicinių amatų centras – čia rengiamos meno dirbinių parodos. Renavo dvaro rūmų nuolatinėje ekspozicijoje lankytojai gali susipažinti su Lietuvos dvarų kultūra, interjeru, baldais, paveikslais, keramika, medžioklės trofėjais.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/uOfXBO.
Šaltojo karo muziejus (Šilinės g. 4, Plokščių k., Plungės r.). Žemaitijos nacionaliniame parke įsikūręs Šaltojo karo muziejus – tai vienintelis iki šių dienų išlikęs tokio pobūdžio kompleksas visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje. 1960 m. vaizdingoje Platelių ežero pakrantėje prasidėjo pirmosios Sovietų Sąjungoje požeminės raketų bazės statybos. Šiandien muziejaus ekspozicijoje galima autentiškoje aplinkoje daugiau sužinoti apie Šaltąjį karą, jo poveikį Lietuvos ir visos Europos technologijų, ekonomikos ir visuomenės raidai. Čia eksponuojama vaizdinė medžiaga apie sovietinės branduolinės ginkluotės organizavimą, galima apžiūrėti kovinių raketų bei karo ginkluotės pavyzdžius. Šaltojo karo muziejaus ekspozicijai atnaujinti buvo skirta beveik 1,5 mln. eurų ir dabar tai vienintelis muziejus šalyje, turintis Lietuvos metų gaminio vardą bei aukso medalį.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/IQEIPu.
Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus (Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo r.). Gydytojas Vaclovas Intas garsėjo savo aistra akmenims. Pasakojama, kad kai kuriuos riedulius jis net su dviračiu ar arklio tempiamu ligoninės vežimu gabenęs į ligoninės kiemą, kol akmenys ten nebetilpo. 1979 m. Lietuvos Ministrų Taryba nutarė Mosėdyje įsteigti Respublikinį akmenų muziejų ir Vaclovą Intą paskyrė jo direktoriumi, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę akmenų muziejui suteiktas dabartinis vardas. Muziejuje eksponuojama per 150 tūkst. akmenų, o didžiausias eksponatas sveria net 50 tonų. Lankytojai gali pasisemti idėjų ir savo aplinkos gražinimui – čia eksponuojami laiptai, takai, atraminės sienelės, tilteliai ir tvoros iš akmenų. Panaudojus virš 38 tūkst. ES investicijų buvo restauruotas du šimtmečius skaičiuojantis vandens malūnas. Jo salėse taip pat atnaujintos ekspozicijos ir galima apžiūrėti geologinius žemėlapius, uolienų nuotrupas, suakmenėjusius gyvūnus bei augalus ar net žmonių organizmuose rastus vadinamuosius akmenis.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/zBvae6.
Kretingos dvaras (Vilniaus g. 20, Kretinga). Per visą dvaro gyvavimo istoriją jis perėjo net per penkių garsių Lietuvos didikų rankas – jį valdė Chodkevičiai, Sapiegos, Masalskiai, Zubovai, Tiškevičiai. Galima sakyti, jog nuo šio dvaro prasidėjo ir Kretingos miesto istorija – Chodkevičiams valdant prie dvaro buvo pastatytas pranciškonų vienuolynas, bažnyčia ir visas miestas. Dvaro malūne, kurį galima apžiūrėti ir dabar Tiškevičiai įrengė pirmąją Lietuvoje hidroelektrinę. Buvusioje ligoninėje nuo 1898 m. veikė pirmasis lietuviškas vaikų darželis, o ūkvedžio namo rūsyje išlikusi unikali XIX a. vidurio sienų ir lubų tapyba. Investavus daugiau kaip 1,7 mln. eurų, dvaro ansamblis tapo vienu patraukliausių turistams Žemaitijoje. ES lėšomis buvo restauruoti rūmai, Žiemos sodas, vandens malūnas, renovuotose patalpose atidarytos etnografijos, krašto istorijos, dvarų istorijos ir kultūros ekspozicijos. Atnaujintoje Žiemos sodo botanikos ekspozicijoje lankytojai gali apžiūrėti retų augalų kolekcijas. Gamtos mylėtojus šis dvaras žavi išpuoselėtu parku su trijų kaskadinių tvenkinių sistema, išlikusia nuo Tiškevičių laikų. Vaikštinėjant parko takeliais galima apžiūrėti ir astronominį kalendorių su saulės laikrodžiu – tai ekspozicija iš 13 baltų kultūros tradicijas vaizduojančių skulptūrų.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/3F222p.
Visą maršruto žemėlapį galite rasti: https://goo.gl/YKGpHS.
