Turizmas jau daugelį metų yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių Ispanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Italijoje. Šios šalys pritraukia milijonus keliautojų iš viso pasaulio, o sektorius sukuria milijonus darbo vietų.
Pagal Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenis, 2023 ir 2024 metais turizmo srityje dirbo daugiau nei aštuoni milijonai žmonių. Ispanijoje ir Graikijoje turizmas sudaro apie trylika procentų bendrojo vidaus produkto, Portugalijoje beveik šešiolika su puse, Italijoje dešimt procentų.
Šie skaičiai rodo, kokią didelę reikšmę turi keliautojai, tačiau masinis turizmas vis dažniau tampa ir ekonomine, ir socialine problema. Viduržemio jūros baseinas šyla dvidešimt procentų greičiau nei pasaulio vidurkis. Temperatūra čia jau yra pusantro laipsnio aukštesnė nei iki pramonės revoliucijos.
Nors klimato kaita reiškia sausras, karščio bangas ir vandens stygių, turistų skaičius tik auga. Jungtinių Tautų turizmo agentūros duomenimis, keliautojų skaičius regione yra aštuoniais procentais didesnis nei 2019 metais, dar prieš pandemiją. Tai reiškia, kad šiltėjantis klimatas kol kas nesustabdo žmonių kelionių planų.
Poveikis viešbučiams ir miestams
Turizmo augimas priverčia viešbučius investuoti į atnaujinimus. Pavyzdžiui, seniausias viešbutis Ibizoje „Montesol“, pastatytas dar 1933 metais, buvo priverstas keisti vonias į dušus, įrengti geresnę pastato izoliaciją ir nustatyti minimalią oro kondicionierių temperatūrą, kad sumažintų vandens bei elektros sąnaudas.
Tačiau kartu didėja ir darbo sąnaudos, viešbučiams tenka ne tik išlaikyti personalą, bet ir spręsti jo apgyvendinimo problemas, nes būsto kainos saloje pasiekė rekordines aukštumas.
Ibiza yra viena brangiausių vietų gyventi visoje Ispanijoje. Pagal duomenis, trys iš penkių miestų, kuriuose nuomos kainos yra aukščiausios, yra būtent šioje saloje. Vietiniai gyventojai dažnai atiduoda net du trečdalius savo pajamų už būstą, todėl policininkams ar medikams čia darosi sunku įsikurti.
Portugalijos ir kitų šalių patirtis
Panašių problemų turi ir Portugalija, kurioje 2024 metais apsilankė daugiau nei trisdešimt vienas milijonas turistų. Vietos valdžia bando spręsti būsto ir apgyvendinimo trūkumą statydama daugiau viešbučių bei kitų nakvynės vietų.
Vien tik Alentežo regione planuojama per dešimt metų padidinti vietų skaičių penkis kartus. Tačiau nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad toks staigus augimas gali sukurti pavojingą burbulą.
Vis labiau šylantis klimatas reiškia, kad sezonas tęsiasi ne tik vasarą. Daugiau turistų atvyksta pavasarį ir rudenį. Pavyzdžiui, Barselonoje 2023 metų spalį apsilankė daugiau keliautojų nei 2019 metų rugpjūtį. Panašios tendencijos stebimos Valensijoje ar Katanoje. Tačiau ilgesnis sezonas reiškia dar didesnį spaudimą infrastruktūrai, auga elektros poreikis dėl klimato kontrolės, o vandens ištekliai tampa vis labiau riboti.
Didžiulės minios pagreitina pakrantės eroziją. Mokslininkų tyrimas parodė, kad dvidešimt procentų Ibizos paplūdimių jau rodo akivaizdžius nykimo požymius. Jūros lygis nuo pramonės laikų pakilo beveik dvidešimt centimetrų, o uolų ir skardžių ardymas tapo kasdienybe. Dėl to šiemet teko uždaryti populiarią Es Bol Nou paplūdimio zoną, kur kilo grėsmė, kad uolos gali nugriūti.
Vietinių nepasitenkinimas
Turizmas daro įtaką ne tik gamtai, bet ir kasdieniam gyvenimui. Augantis srautų skaičius reiškia daugiau šiukšlių, transporto spūsčių, laivų, lėktuvų ir autobusų. Vandens trūkumas dar labiau jaučiamas, nes dėl jo konkuruoja viešbučiai, baseinai, golfo aikštynai ir vietos gyventojai. Tokios platformos kaip „Airbnb“ padidino nuomos kainas ir išstūmė daug vietinių žmonių į priemiesčius.
Neatsitiktinai vis dažniau pasirodo protestai. Ant pastatų atsiranda užrašai „Turistai, grįžkite namo“, o gatvėmis žygiuoja demonstracijos. Tokie veiksmai vyko Tenerifėje, Barselonoje, Venecijoje ir Lisabonoje. Graikijoje viešbučių darbuotojai protestavo prieš ilgą darbo laiką ir menkus atlyginimus, o Atėnuose gyventojai rašė ant sienų „Airbnb visur, gyventojų niekur“.
Turizmas Viduržemio jūros regione išlieka svarbiu ekonomikos varikliu, tačiau jo sėkmė virsta iššūkiu vietos bendruomenėms. Nors turistų atvyksta vis daugiau, kartu auga kainos, nyksta pakrantės, trūksta vandens ir energijos.
Vietinių nepasitenkinimas vis garsiau rodo, kad masinis turizmas turi ribas, o ateityje šalys bus priverstos ieškoti naujų sprendimų, kad išsaugotų pusiausvyrą tarp ekonominės naudos ir žmonių bei gamtos poreikių.
