Elektros rinkoje Lietuvoje svarstomi pokyčiai gali pakeisti tai, kaip ateityje bus paskirstomos energetikos sistemos išlaidos. Seime nagrinėjami įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos dalis papildomų kaštų būtų paskirstyta visiems elektros vartotojams, o tam tikra papildoma dedamoji atsirastų ir gaminantiems vartotojams – tiems, kurie elektrą gamina patys, dažniausiai naudodami saulės elektrines.
Siūlomi pakeitimai siejami su pastaraisiais metais sparčiai augančiu gaminančių vartotojų skaičiumi. Vis daugiau gyventojų įsirengia nuosavas elektrines ir naudojasi vadinamąja dvipusės apskaitos sistema. Pagal šį modelį pagaminta elektra gali būti atiduodama į bendrą tinklą, o vėliau vartotojas gali ją susigrąžinti, kai jos prireikia, atsiskaitydamas ne eurais, o kilovatvalandėmis.
Tačiau būtent ši sistema, pasak energetikos sektoriaus atstovų, ilgainiui pradėjo kelti tam tikrų finansinių disbalansų. Elektros kainos rinkoje nuolat svyruoja, todėl energijos vertė skirtingu paros metu gali gerokai skirtis. Saulės elektrinės daugiausia elektros pagamina dienos metu, kai elektros pasiūla rinkoje didelė ir kainos dažnai būna žemesnės. Tuo tarpu vartojimas dažnai išauga ryte arba vakare, kai elektros kaina biržoje būna didesnė.

Pagal dabartinį modelį vartotojas gali susigrąžinti tokį patį kilovatvalandžių kiekį, kokį atidavė į tinklą, nepriklausomai nuo to, kokia tuo metu buvo elektros rinkos kaina. Tiekėjams tenka kompensuoti šį skirtumą, todėl susidaro papildomų išlaidų, kurios šiuo metu nėra pilnai padengiamos.
Siekiant subalansuoti sistemą, siūloma įvesti papildomą dedamąją už į tinklą atiduodamą elektrą. Pagal svarstomus pasiūlymus ši dedamoji galėtų siekti iki 0,01 euro už kilovatvalandę, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio. Galutinis tarifas priklausytų nuo realių rinkos duomenų ir būtų nustatomas energetikos reguliuotojo, kuris vertintų nepriklausomų tiekėjų pateiktas audituotas ataskaitas apie patiriamas sąnaudas.
Be to, siūloma nepriklausomų elektros tiekėjų veiklą, susijusią su dvipusės apskaitos sistemos užtikrinimu, priskirti viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms. Tai reikštų, kad jų finansavimas būtų įtrauktas į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų – vadinamojo VIAP – mechanizmą.
Tokiu atveju dalį sistemos išlaidų padengtų visi elektros vartotojai. Skaičiuojama, kad tiems gyventojams, kurie turi nuosavas elektrines ir naudojasi dvipuse apskaita, mėnesinės sąskaitos galėtų padidėti vidutiniškai maždaug 5–6 eurais. Tuo metu vartotojams, kurie patys elektros negamina, papildoma našta būtų gerokai mažesnė – apie pusę euro per mėnesį.
Nors įstatymo pakeitimai gali būti priimti artimiausiu metu, realūs pokyčiai vartotojų sąskaitose atsirastų tik po kelerių metų. Numatyta, kad naujas finansavimo modelis galėtų pradėti veikti nuo 2027 metų. Iki tol turėtų būti atlikti reikalingi skaičiavimai, o energetikos birža „Baltpool“ būtų atsakinga už naujų VIAP tarifų administravimą ir surinktų lėšų paskirstymą tiekėjams.

Diskusijose dėl šių pakeitimų keliama ir platesnė diskusija apie tai, kokia turėtų būti ilgalaikė gaminančių vartotojų sistema. Kai kurie energetikos ekspertai siūlo Lietuvai pereiti prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo modelio. Tokiu atveju į tinklą patiekta elektra būtų įvertinama pinigine išraiška, o ne kilovatvalandėmis. Vartotojas už parduotą elektrą gautų konkrečią sumą, o vėliau elektrą pirktų rinkos kaina.
Tokį modelį jau yra pasirinkusios kai kurios Europos šalys, nes jis geriau atspindi realią elektros rinkos situaciją. Vis dėlto Lietuvoje kol kas siekiama išlaikyti dabartinę dvipusės apskaitos sistemą, nes ji laikoma svarbiu veiksniu skatinant gyventojus investuoti į saulės elektrines.
Todėl svarstomas kompromisinis variantas – išlaikyti kilovatvalandėmis pagrįstą apskaitos modelį, tačiau kartu įvesti papildomą finansinę dedamąją, kuri padėtų subalansuoti sistemos kaštus tarp skirtingų rinkos dalyvių. Diskusijos dėl šių pokyčių dar tęsiasi, o galutinė jų forma paaiškės tik po Seimo sprendimų.

