Ilgus metus Turkija buvo viena mėgstamiausių rusų gyvenimo ir poilsio krypčių. Šilta jūra, palyginti žemesnės kainos ir draugiška aplinka traukė tūkstančius žmonių iš Rusijos. Tačiau šiandien situacija kardinaliai keičiasi, vis daugiau rusų nusprendžia palikti šalį, kurią anksčiau laikė savo svajonių vieta.
Priežastys, smarkiai išaugę pragyvenimo kaštai, brangstančios nekilnojamojo turto kainos ir griežtėjanti Turkijos valdžios politika užsieniečių atžvilgiu. Remiantis Rusijos ambasados Ankaroje duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Turkijoje gyvenančių Rusijos piliečių skaičius sumažėjo beveik 50 procentų.
2023 metais šalyje nuolat gyveno apie 154 tūkstančius rusų, o dabar, tai tik apie 85 tūkstančius. Tokį pokytį lėmė ne tik bendras ekonominės situacijos prastėjimas Turkijoje, bet ir konkrečiai rusų bendruomenę veikiantys apribojimai.
Viena pagrindinių priežasčių, skatinančių rusus išvykti, yra nuolatinė infliacija. Liepos mėnesio duomenimis, metinis vartotojų kainų indeksas Turkijoje siekė daugiau kaip 33 procentus, o nors tempas kiek sumažėjo lyginant su ankstesniais mėnesiais, kainos ir toliau kyla.
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai per metus pabrango beveik 28 procentais, transporto išlaidos padidėjo beveik 27 procentais. Dar labiau rusus gąsdina nekilnojamojo turto kainos, per pastaruosius metus jos šoktelėjo daugiau nei 30 procentų, o būsto kategorijoje metinis kainų augimas siekė net 62 procentus.
Apribojimai užsieniečiams ir politiniai veiksniai
Be ekonominių priežasčių, vis daugiau rusų mini ir Turkijos valdžios veiksmus. Kai kuriuose miestuose ir kurortuose įvesta tvarka, pagal kurią tam tikros gyvenamosios zonos yra visiškai uždarytos užsieniečiams, tai čia jie negali nei pirkti, nei nuomotis būsto.
Padidinti mokesčiai užsienio piliečiams, griežtėja migracijos kontrolė. Tai dar labiau apsunkina gyvenimą jau apsigyvenusiems ir atbaido tuos, kurie dar tik planavo keltis į Turkiją.
Iš pradžių daugiausia išvykdavo tie rusai, kurie Turkijoje gyveno tik trumpai. Tačiau dabar kraštą palieka ir tie, kurie ten praleido daugiau nei dešimtmetį. Priežastys, ne tik kainos ir apribojimai, bet ir prastėjanti viešųjų paslaugų kokybė.
Kai kurie grįžta į Rusiją, tačiau nemaža dalis renkasi kitas šalis, pavyzdžiui, Serbiją, Portugaliją, Ispaniją ar net Gruziją.
Masinė emigracija po karo pradžios
Po 2022 metų vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą prasidėjo didžiausia politinė emigracija iš Rusijos nuo XX amžiaus pradžios. Skaičiuojama, kad Kazachstanas ir Serbija priėmė po apie 150 tūkstančių rusų, Armėnija, tai apie 100 tūkstančių, Turkija apie 90 tūkstančių, Izraelis per 70 tūkstančių, Europos Sąjunga beveik 60 tūkstančių, o Jungtinės Valstijos apie 30 tūkstančių.
Oficialūs Rusijos statistikos duomenys rodo, kad per V. Putino valdymo metus iki karo iš šalies išvyko nuo 1,6 iki 2 milijonų žmonių, o apie pusė jų tai padarė būtent po karo pradžios. Nepriklausomi šaltiniai pateikia dar didesnius skaičius, galimai nuo 1999 iki 2021 metų emigravo daugiau nei 5 milijonai rusų, o įskaičiavus naujausią emigracijos bangą, šis skaičius gali viršyti 6 milijonus.
Turkija, ilgus metus buvusi patraukli rusų bendruomenės gyvenimo vieta, šiandien praranda savo statusą. Ekonominiai sunkumai, kainų šuoliai, nekilnojamojo turto brangimas ir griežtėjanti politika užsieniečių atžvilgiu lemia, kad net senbuviai ima ieškoti kitų galimybių. Nors šalis vis dar išlieka populiari turizmo kryptis, kaip nuolatinės gyvenamosios vietos pasirinkimas ji rusams tampa vis mažiau patraukli.
