Iki savivaldybių tarybų rinkimų likus vos keletui dienų, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), šiuo metu vykdanti informacinę jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo kampaniją “Man ne dzin”, diskusijai kelia dar vieną problemą, kurią gali ir turi spręsti miestų tarybos – tai apleistos viešosios miestų erdvės bei namai, dėl jų būklės ir keliamo pavojaus miestiečių praminti vaiduokliais.
Šarūnas Frolenko, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas, teigia, kad kampanija “Man ne dzin” siekiama ne tik paskatinti dalyvauti rinkimuose, bet ir informuoti apie savivaldybių tarybų funkcijas ir atsakomybes. Pasak jo, labai svarbu, kad žmonės nepainiotų savivaldybių tarybų galių su, pavyzdžiui, Seimo. “Šiuo atveju mes kalbame apie viešąsias miestų ir miestelių erdves. Tikimės, kad dalis jaunų žmonių balsuos savivaldos rinkimuose dėl jiems aktualių problemų sprendimo. Vieniems, galbūt, ekologinių, saugumo ar viešojo transporto. Kitiems – viešųjų miesto erdvių,” – sako Š. Frolenko.
Skendi šiukšlėse ir tamsoje
Sakoma, kad viešosios erdvės yra tikrasis miesto veidas, skiriantis vieną miestą nuo kito, suteikiantis gyvybės ir erdvės miestiečių kūrybiškumui. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vis dar apstu tuščių, apleistų viešųjų erdvių be jokios paskirties.
Tokioje erdvėje užfiksuotas ir kampanijos “Man ne dzin” centre esantis Mc Mandzinas. Pačiame Vilniaus centre, Užupyje, netoli Vilnelės stūkso didžiulė teritorija buvusių gamyklų. Šiandien ši erdvė skendi šiukšlėse ir tamsoje. Tokių erdvių mieste – ne viena ir ne dvi.
Mc Mandzinas, jau pelnęs iracionaliausio veikėjo titulą, vertindamas situaciją teigia, kad apleistos viešosios miestų erdvės, apgriuvę, avarinės būklės pastatai miestuose yra tikrieji jo namai. Tik ten Mc Mandzinas sakosi galintis realizuoti save. ,,Net neabejoju, kad ir jauni, ir vyresnio amžiaus miestiečiai tokiems Mc Mandzino teiginiams paprieštarautų”, – sako Šarūnas Frolenko, kampaniją įgyvendinančios Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas.
Tuo tarpu Jekaterinos Lavrinec bei Juliaus Narkūno, kūrybinės grupės laimikis.lt, siekiančios įvairiomis kūrybinėmis formomis atgaivinti miestų erdves, iniciatorių teigimu, Mc Mandzinas tam tikra prasme teisus: “Kartais svarbu ne pats kiemų apleistumas, o tai, ką galima juose nuveikti. Šiuo atveju apšiurę kiemai iš tiesų yra jėga, nes juose galima kažką keisti, pavyzdžiui – tvarkyti”, – šypsodamasi sako Jekaterina.
Pasak laimikis.lt iniciatorių, ši viešųjų erdvių ir apleistų pastatų problema – ypač aktuali: “Viešųjų erdvių Lietuvos miestuose mažėja, jos palaipsniui komercializuojamos ir dėl to netenka didelės dalies savo funkcijų: jose tampi vartotoju, esi kontroliuojamas”.
“Tamsoje skęsta ne tik už miesto centro esančios viešosios erdvės, bet ir pats miesto centras, kuris atrodo vis labiau “nudėvėtas”. Tai virsta rimta miesto gerbūvio ir įvaizdžio problema. Dar “centriniais” laikomų rajonų gyventojai tik patvirtintų, kad jų rajonuose tamsu lygiai taip pat kaip ir “miegamuosiuose”. Kita vertus, mūsų miestuose yra aktyvių bendrijų ir gyventojų, norinčių prisidėti prie pokyčių. Tik jiems reikalingas miestų tarybų palaikymas, atviro dialogo galimybės”, – sako Jekaterina ir Julius.
Vilnius – riedlenčių rojus
Jekaterina Lavrinec, kalbėdama apie apleistas viešąsias erdves ir jose slypinčius pavojus, sako, kad pavojus gali būti dvejopas. “Viena, kuomet erdvė paliekama likimo valiai ir niekas joje nesilanko, kita, kai ji paverčiama sąvartynu. Didžiausias pavojus atsiranda tada, kai iš vieno apleistumo palaipsniui einama prie kito. Kai visi erdvę užmiršta. O tada kam nors tai pasirodo gera proga paversti ją prekybos centru”, – sako Jekaterina.
Šarūnas Frolenko, dažnai keliaujantis po Lietuvą ir bendraujantis su įvairių regionų jaunimu, sako galintis drąsiai teigti, kad netvarkingos, apleistos viešosios erdvės ar jų trūkumas yra įvardijamos kaip vienos iš jauniems žmonėms aktualesnių problemų. “Saugios ir tvarkingos miestų ir miestelių viešosios erdvės reikalingos kiekvienam jaunam žmogui. Nesvarbu, ar tai graffiti meno atstovas, riedlentininkas, ar tautinių šokių būrelio narys. Sutvarkytos viešosios erdvės suteikia daugiau gerų emocijų, poilsio galimybių, skatina saviraiškos laisvę, iniciatyvą, atsakingesnį požiūrį į jas”, – tikina Šarūnas Frolenko.
Laimikis.lt iniciatoriai pasakoja kalbėjęsi su riedlentininku iš Vokietijos, teigusiu, kad Vilnius – riedlenčių rojus. “Juk tai puiki proga kurti Vilniaus, kaip alternatyvių kultūrų traukos centro įvaizdį. Tenka pripažinti, kad miesto taryboje nedaug šios sporto šakos ar graffiti meno šalininkų, tačiau situacija iš esmės nėra bloga, nes, mūsų žiniomis, savivaldybės dialogas su graffiti menininkais vyksta.”
Julius Narkūnas sako, kad galima pasimokyti iš tokių miestų kaip Viena, kur graffiti piešėjams buvo atiduota Dunojaus krantinė. “Dabar ji virto spalvinga puikių piešinių galerija, tuo tarpu miesto centre labai retai pamatysi graffiti piešinį. Aišku, tokio pobūdžio sutarimai ir iš graffiti piešėjų reikalauja sąžiningumo, bet ir miesto valdžia turi atsižvelgti į tai, kad talentingi graffiti piešėjai – tai kultūrinis miesto resursas.”
Miestelėnų norą reikia palaikyti
Jauni žmonės rinkimuose neretai ieško naudos aspekto: kas konkrečiai jo gyvenime pagerės atidavus balsą už vieną ar kitą. “Sutinku, kad racionalumo rinkimuose nėra daug, tačiau viliuosi, kad jei jaunam žmogui rūpi, pavyzdžiui, miestų ekologijos, švaros ar viešųjų erdvių problemos, jis eis balsuoti tikėdamasis, kad tai bus sprendžiama,”- sako LiJOT Prezidentas.
Kūrybinės grupės laimikis.lt iniciatoriai Julius ir Jekaterina sako, kad miestų tarybos turėtų palaikyti miestelėnų norą ir pastangas sukurti patrauklias viešąsias miestų erdves.
“Tik būdami aktyvūs ir neabejingi vykstantiems procesams, galime tikėtis laukiamų rezultatų. Neketinantiems balsuoti ir prisidėti prie problemų sprendimo, tikimybė nusivilti yra didesnė,” – reziumuoja Š. Frolenko.
Lijot primena, kad studentai, kurie vasario 27 d, rinkimų dieną, negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23–24 dienomis nuo 8 iki 20 val. bet kurios savivaldybės pastate.
Balsuojant iš anksto su savimi būtina turėti rinkėjo pažymėjimą, kurį galima atsispausdinti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje, bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę.
Mc Mandzino video klipas, kviečiantis atkreipti dėmesį į apleistas viešąsias erdves bei pastatus miestuose:
