Vis daugiau šalies mokyklų pasiryžta tvarius sprendimus išbandyti praktiškai. Metų pabaigoje prie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungus dar 227 ugdymo įstaigoms, bendras iniciatyvos dalyvių skaičius pasiekė 631 mokyklą – tai maždaug trečdalis visų Lietuvos mokyklų.
„Naujai į „Tvari mokykla 2030“ įsitraukusių mokyklų skaičius viršijo mūsų lūkesčius. Susiformavo vienas didžiausių Lietuvos mokyklų tinklų, kurį galima lyginti su save kuriančia ekosistema. Džiaugiamės visomis mokyklomis, pasirinkusiomis tvarumo kryptį“, – sako Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas Almantas Kulbis.
227 naujos mokyklos prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungė po 2025 m. rudenį įvykusio mokyklų įsivertinimo. Jo metu savo tvarumo situaciją savarankiškai įvertino 238 Lietuvos mokyklos. Iš jų 227 atitiko įsivertinimo vadove aprašytas sritis ir rodiklius, todėl buvo pakviestos prisijungti prie darbotvarkės.
Iš naujai prisijungusių mokyklų 128 siekia pirmosios tvarumo pakopos (I-a „Tvarumo bruknė“), 87 – antrosios (II-a „Tvarumo bruknė“), o 12 – trečiosios, aukščiausios, pakopos (III-a „Tvarumo bruknė“).
I–III pakopos žymi mokyklos pažangą tvarumo srityje – kuo aukštesnė pakopa, tuo daugiau tvarumo kriterijų atitinka ugdymo įstaiga.
Kuriose savivaldybėse tvarumo plėtra sparčiausia
Bendras 2024 m. pavasarį startavusios darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ dalyvių skaičius šiuo metu siekia 631 mokyklą.
„Tikimės, kad 2026 m. prie darbotvarkės prisijungs dar apie 300 naujų mokyklų – ypač iš didžiųjų miestų, kuriuose jau turime puikių pavyzdžių“, – planais dalijasi A. Kulbis.
Pasak jo, šalies mastu pagal aktyvumą išsiskiria maždaug dešimtadalis savivaldybių, daugiausia mažųjų, kuriose į darbotvarkę jau yra įsitraukusios visos mokyklos. Apie 40 proc. savivaldybių projekte dalyvauja daugiau kaip pusė ugdymo įstaigų.
„Lėčiau įsitraukia dailės, muzikos, sporto mokyklos – dažnai dėl to, kad jos yra nedidelės, kartais įsikūrusios kitų institucijų pastatuose. Ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, prie darbotvarkės jungiasi ir Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų mokyklos“, – pastebi LINEŠA atstovas.
Vis dėlto 2025 m. didmiesčiuose padėtis pagerėjo – juose įsivertinimą atliko šiek tiek daugiau mokyklų nei prieš metus.
„2026-aisiais didžiausią dėmesį ketiname skirti būtent didiesiems miestams. Vyks susitikimai su mokyklų vadovais, mokymai, konsultacijos“, – sako A. Kulbis.
Jo teigimu, kai kuriose mokyklose tvarumo plėtrą stabdo pamatinio tvarumo sampratos ir jo svarbos suvokimo stoka.
„Būtent dėl to svarbiausia „Tvari mokykla 2030“ tikslinė grupė yra mokyklų vadovai ir švietimo sprendimų priėmėjai savivaldybėse. Teisingas prioritetų pasirinkimas, tvarumo ir darnaus vystymosi tikslų nedalomumo supratimas gerokai paspartina sprendimus ir procesus“, – aiškina A. Kulbis.
LINEŠA siekia, kad iki 2030 m. prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ būtų įtrauktos visos Lietuvos mokyklos.
Kas laukia toliau?
Naujai prisijungusias mokyklas dabar laukia tolesni vertinimo etapai. 2026 m. pavasarį ir vasarą jas lankys „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo grupė. Ji susipažins su mokyklų pasiekimais, vertins pažangą ir pateiks siūlymus pokyčiams.
Galutiniai mokyklų vertinimo rezultatai bus paskelbti 2026 m. rugsėjį. Tuomet mokykloms bus įteikti „Tvarumo bruknės“ ženklai, o trečiosios – aukščiausios – tvarumo pakopos mokyklos, tapusios tvarumo lyderėmis, bus pakviestos į iškilmingą „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginį. Taip pat planuojami apdovanojimų renginiai savivaldybėse.
„Naujai prie „Tvarios mokyklos 2030“ prisijungusioms ugdymo įstaigoms linkiu sėkmės žengiant tvarumo keliu. O tas, kurios dar svarsto, kviečiu jungtis“, – ragina A. Kulbis.
Norinčios prisijungti prie darbotvarkės mokyklos raginamos susisiekti su savo savivaldybės koordinatoriumi arba su LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistais.
„Žinau, kad mokyklų vadovai neskuba įtraukti mokyklų į dar vieną naują projektą dėl didelio dokumentacijos krūvio. Tačiau „Tvari mokykla 2030“ – tai ne biurokratija, o augimas kartu, bendravimas ir bendradarbiavimas. Tai savanoriškas judėjimas tvarumo link, pasirenkant sau tinkamą pokyčių tempą, įvertinant galimybes ir mokyklos bendruomenės įsitraukimą“, – pabrėžia A. Kulbis.
