NATO paskelbta naujausia ataskaita rodo ryškų pokytį gynybos finansavimo srityje – 2025 metais Aljanso šalių karinės išlaidos per metus išaugo maždaug penktadaliu ir pasiekė 574 mlrd. JAV dolerių. Tai vienas didžiausių metinių augimų per pastaruosius dešimtmečius, atspindintis pasikeitusią saugumo situaciją tiek Europoje, tiek pasaulyje.
Didelę įtaką šiam augimui turėjo ilgą laiką kartojami Jungtinių Amerikos Valstijų raginimai sąjungininkėms daugiau investuoti į savo gynybą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pabrėžė, kad Europos valstybės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir mažiau remtis JAV pajėgumais.
NATO duomenimis, šiuo metu visos 32 narės jau pasiekė anksčiau iškeltą tikslą – gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Šis rodiklis buvo nustatytas dar 2014 metais, reaguojant į saugumo iššūkius regione, ir turėjo būti įgyvendintas iki 2024 metų. Tai rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį požiūris į gynybos finansavimą iš esmės pasikeitė.
Vis dėlto Aljansas kelia dar ambicingesnius tikslus. Praėjusiais metais sutarta siekti, kad iki 2035 metų gynybai būtų skiriama net 5 proc. BVP. Tai reikštų kardinalų pokytį daugeliui šalių, kurioms tektų dar labiau didinti savo karinius biudžetus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžia, kad artimiausiuose susitikimuose tikimasi aiškių signalų, jog valstybės juda šio tikslo link.
Kol kas tik nedidelė dalis šalių pasiekė aukštesnį – 3,5 proc. – lygį. Praėjusiais metais tai pavyko padaryti Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. Tai rodo, kad rytinio NATO flango valstybės, esančios arčiau geopolitinių įtampų zonų, gynybai skiria gerokai didesnį dėmesį nei kai kurios kitos narės.
Nors bendras išlaidų augimas fiksuojamas visose šalyse, kai kuriose jų gynybos biudžeto dalis, lyginant su BVP, šiek tiek sumažėjo. Pavyzdžiui, JAV išlaidos sumažėjo nuo 3,30 proc. iki 3,19 proc., Čekijoje – nuo 2,07 proc. iki 2,01 proc., o Vengrijoje – nuo 2,21 proc. iki 2,07 proc. Tai rodo, kad procentinė išraiška gali kisti priklausomai nuo ekonomikos augimo tempo.
Augančios karinės išlaidos siejamos ne tik su geopolitinėmis įtampomis, bet ir su siekiu modernizuoti kariuomenes, investuoti į naujas technologijas, stiprinti oro gynybą ir didinti karių parengtį. Daugelis šalių taip pat daugiau dėmesio skiria kibernetiniam saugumui ir hibridinių grėsmių valdymui.
Bendra tendencija aiški – NATO valstybės vis labiau orientuojasi į ilgalaikį saugumo stiprinimą. Tai reiškia, kad gynybos finansavimas artimiausiais metais išliks vienu svarbiausių politinių ir ekonominių prioritetų visame
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

