Lietuviai taupymui dažniausiai renkasi nerizikingus, gerai pažįstamus ir suprantamus sprendimus – nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus ar indėlius banke. Vis dėlto, šalia šių tradicinių pasirinkimų, populiarėja ir kiti lėšų kaupimo būdai.
Naujausias tyrimas atskleidė, kad vertindami kaupimo rizikas gyventojai šalia tradicinių priemonių išskiria gyvybės draudimą – jis laikomas mažiau rizikingu nei pensijų kaupimo sistema ar savarankiškas investavimas į įvairias finansines priemones.
Kaip parodė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa apie šalies gyventojų finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus, mažiausiai rizikingu lietuviai laiko investavimą į nekilnojamąjį turtą, auksą ar kitus tauriuosius metalus, kolekcines vertybes. Tokį pasirinkimą nurodė 27 proc. respondentų.
Šiek tiek mažiau – 23 proc. apklaustųjų – pasitiki tradiciškai saugiais laikomais kaupimo būdais, pavyzdžiui, indėliais banke ar taupomosiomis sąskaitomis.
Tuo metu gyvybės draudimas užima trečią vietą – šį pasirinkimą nurodė 8 proc. apklaustųjų. Gyvybės draudimas lenkia pensijų kaupimą II ir III pakopose, investavimą į finansines priemones bei įvairius asmeninius lėšų kaupimo būdus.
„Nestebina, kad pirmenybę šalies gyventojai jau daugelį metų yra linkę teikti apčiuopiamiems, tradiciniams sprendimams – tiems, kurie siejasi su stabilumu ir saugumu. Gyvybės draudimas taip pat vis dažniau suvokiamas ne tik kaip sveikatos ar gyvybės apsauga, bet ir kaip prasmingas ilgalaikio kaupimo sprendimas, suteikiantis finansinio saugumo jausmą. Lyginant su kitais kaupimo būdais, jis išsiskiria tuo, kad jungia draudimo ir taupymo funkcijas – žmonėms toks variantas yra priimtinas ir jie dažnai jį renkasi kaip papildomą investicinį sprendimą“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas Gediminas Sipas.
Daugiau nei trečdalis gyventojų jaučiasi finansiškai nesaugūs
Tyrimas taip pat parodė, kad net 37 proc. šalies gyventojų dėl savo finansinės ateities jaučiasi nesaugiai, iš jų 8 proc. – labai nesaugiai. Nors didžioji dalis – 63 proc. – respondentų dėl savo finansinės ateities sako esantys užtikrinti, tik 5 proc. teigia besijaučiantys labai saugiai, o likusieji nurodo besijaučiantys „greičiau saugiai“.
„Daugeliui nerimą kelia tai, kad jie neturi santaupų juodai dienai, plano atsiradus netikėtoms išlaidoms ar gyvenime ištikus sveikatos problemoms. Finansinis saugumas neatsiranda per naktį – jis kuriamas žingsnis po žingsnio. Net ir maži, bet nuoseklūs taupymo ar biudžeto planavimo įpročiai gali padėti ateityje jaustis gerokai saugiau. Labai svarbu pasirinkti sau tinkamiausią būdą investuoti ar taupyti“, – pažymi finansų ekspertas.
Investicinis gyvybės draudimas – vis dažnesnis pasirinkimas
Siekdami finansinės ramybės, gyventojai vis dažniau renkasi investicinį gyvybės draudimą kaip papildomą investavimo priemonę ir būdą užtikrinti finansinę apsaugą šeimai. Pasak draudimo bendrovės atstovo G. Sipo, naudojant šį finansinį produktą dalis draudimo įmokų skiriama investicijoms, kurios ilgalaikėje perspektyvoje gali generuoti solidžią grąžą.
„Gyvybės draudimas su kaupimo funkcija suteikia galimybę planuoti ateitį ir užtikrinti finansinę apsaugą šeimai. Pradėjus kaupti anksti, galima sukaupti reikšmingą sumą, skirtą vaikų studijoms, pirmajam būstui ar kitiems svarbiems gyvenimo tikslams“, – teigia G. Sipas.
Jis priduria, kad be investicinės dalies draudimas suteikia finansinę apsaugą nelaimės, ligos ar netikėtos mirties atveju, todėl jį turinčios šeimos jaučiasi saugesnės.
„Gyvybės draudimo populiarumą paaiškinti nesunku – šiandien norisi tokio pasirinkimo, kuris leistų iš tiesų jaustis ramiai ir nereikalautų daug laiko, kurio neišvengiamai prireikia investuojant savarankiškai. Draudimo konsultantai padeda kiekvienam žmogui ar jo šeimai, atsižvelgdami į jų situaciją ir finansines galimybes, pasirinkti tinkamiausią variantą, o patyrę profesionalūs investicijų valdytojai įmokas nukreipia į priemones, parinktas pagal pageidaujamą rizikos lygį. Galiausiai, investuodamas per gyvybės draudimą žmogus visą laiką gali jaustis ramiau dėl netikėtų situacijų, nes yra apdraustas“, – papildo G. Sipas.
„Spinter“ šalies gyventojų apklausa apie finansinius prioritetus, saugumo jausmą ir lėšų kaupimo pasirinkimus buvo atlikta 2025 metų lapkričio mėnesį. Tyrimo metu apklausta 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
