Esamų vaistų pritaikymas kelioms ligoms gydyti dažnai yra greitesnis, saugesnis ir pigesnis kelias nei visiškai naujų gydymo metodų kūrimas.
Naujausias esamų vaistų ir vakcinų įvertinimas parodė, kad erekcijos sutrikimams gydyti skirtas preparatas sildenafilis, geriau žinomas prekiniu pavadinimu „Viagra“, gali būti viena perspektyviausių priemonių, galinčių padėti apsaugoti žmones nuo Alzheimerio ligos.
Šią apžvalgą parengė 21 ekspertas. Jie analizavo anoniminius pasiūlymus, klinikinių tyrimų duomenis ir visuomenėje sukauptą patirtį, kol galiausiai sudarė 80 perspektyvių kandidatų, galinčių prisidėti prie šio neurodegeneracinio sutrikimo gydymo ar prevencijos, sąrašą.
Iš šio sąrašo išsiskyrė trys priemonės: sildenafilis („Viagra“), juostinės pūslelinės vakcina „Zostavax“ ir riluzolis (vaistas, vartojamas amiotrofinei lateralinei sklerozei gydyti).
Šie gydymo būdai ir anksčiau buvo siejami su Alzheimerio ligos prevencija, tačiau tai, kad būtent juos ekspertai išskyrė kaip tinkamiausius tolesnei plėtrai, yra reikšmingas jų potencialo įvertinimas.
Apžvalgoje taikytas vadinamasis Delfų konsensusas – struktūruotas procesas, dažnai naudojamas medicinoje ir visuomenės sveikatoje, padedantis specialistų grupėms pasiekti bendrą, argumentuotą sprendimą.
„Kiekvienam iš šių prioritetinių kandidatų yra įrodymų, pagrindžiančių jų veikimo mechanizmus, atlikti ikiklinikiniai tyrimai, taip pat epidemiologiniai ir (arba) preliminarūs klinikiniai tyrimai“, – rašo tyrėjai.
„Šių junginių toleravimas taip pat pakankamas, kad jie galėtų būti skiriami silpnesnės sveikatos vyresnio amžiaus žmonėms, dalyvaujantiems atidžiai prižiūrimoje klinikinių tyrimų programoje. Todėl kiekvieną iš šių terapinių metodų rekomenduojame laikyti aukšto prioriteto kandidatu klinikiniams tyrimams, skirtiems Alzheimerio ligos gydymui ar prevencijai.“
Sildenafilis yra kraujagysles atpalaiduojantis fosfodiesterazės tipo 5 inhibitorius, dažniausiai vartojamas erekcijai gerinti. Ankstesni tyrimai rodė, kad jis taip pat gali mažinti Alzheimerio ligos riziką ir slopinti toksišką tau baltymo kaupimąsi smegenyse – tai vienas būdingų šia liga sergančių žmonių smegenų pokyčių.
Ekspertų vertinimu, juostinės pūslelinės vakcina „Zostavax“ gali būti net perspektyvesnė už sildenaflį. Nors tikslus ryšys dar nėra iki galo suprastas, tyrimai leidžia manyti, kad ši vakcina gali sustiprinti imuninės sistemos veiklą taip, jog ji geriau apsaugotų ir nuo Alzheimerio ligos.
Trečiasis kandidatas – riluzolis. Tai vaistas, galintis padėti apsaugoti neuronus nuo žuvimo: jis veikia tam tikrus biologinius kelius ir mažina cheminių medžiagų kiekį smegenyse, kurios anksčiau buvo sietos su neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą.
„Norint įveikti demenciją, reikia išnaudoti visas tyrimų kryptis – nuo esamų žinių pritaikymo iki visiškai naujų vaistų, skirtų ligai gydyti ir jos prevencijai, kūrimo“, – teigia Jungtinėje Karalystėje, Ekseterio universitete, dirbanti demencijos tyrėja Anne Corbett.
„Vaistų pernaudojimas (perkvalifikavimas) yra gyvybiškai svarbi šios strategijos dalis: tai leidžia šiandienos vaistus nuo vienos ligos paversti rytdienos gydymu kitai.“
Nors šie kandidatai atrodo daug žadantys, šiuo metu dar negalima tvirtai teigti, kad jie gali užkirsti kelią Alzheimerio ligai ar ją atgręžti žmonėms. Kitas būtinas žingsnis – išsamūs, didelės apimties klinikiniai tyrimai, kurie leistų tiksliau įvertinti realią šių priemonių naudą.
Akivaizdu, kad Alzheimerio liga gali išsivystyti dėl daugybės skirtingų veiksnių, o suprasti, kaip jie tarpusavyje sąveikauja ir vienas kitą veikia, tyrėjams vis dar yra didelis iššūkis.
Nors daug kas Alzheimerio ligos vystymesi tebėra neaišku, jau gerai žinoma, kad pernaudojami vaistai gali būti sėkmingai pritaikomi ir kitoms būklėms gydyti. Todėl yra pagrindo tikėtis, kad ateityje Alzheimerio liga gali tapti dar viena sritimi, kurioje ši strategija pasiteisins.
„Svarbu pabrėžti, jog šiuos vaistus reikia toliau nuodugniai tirti, kad sužinotume, ar jie iš tikrųjų gali būti naudojami Alzheimerio ligai gydyti ar jos prevencijai“, – sako A. Corbett.
„Dabar būtini patikimi klinikiniai tyrimai, kurie padėtų tiksliai įvertinti jų realią vertę ir aiškiai atsakyti, ar jie veiksmingi gydant ar užkertant kelią Alzheimerio ligai.“
