Mokslininkai iš Bylefeldo universiteto Vokietijoje ir Voriko universiteto Jungtinėje Karalystėje atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad rytinė kava gali suteikti ne tik žvalumo, bet ir pastebimai pagerinti žmogaus nuotaiką.
Jie keturias savaites stebėjo jaunų suaugusiųjų kasdienį elgesį ir emocinę savijautą, o rezultatai parodė, kad būtent pirmoji dienos kava daro didžiausią įtaką teigiamoms emocijoms. Dalyviai pranešė, kad rytais, kai gerdavo kavą ar kitą kofeino turintį gėrimą, jie jautėsi laimingesni ir energingesni, palyginti su tais rytais, kai kofeino nevartojo.
Tyrimas atskleidė ne tik nuotaikos pakilimą, bet ir sumažėjusias neigiamas emocijas, tokias kaip liūdesys ar dirglumas. Vis dėlto šis poveikis buvo silpnesnis nei teigiamas emocijų pakilimas ir nepriklausė nuo paros laiko. Kofeinas labiausiai veikė rytinę savijautą, suteikdamas daugiau žvalumo, energijos ir geresnę emocinę pusiausvyrą. Siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis, buvo stebimi 236 jauni suaugusieji Vokietijoje.
Dalyviai per dieną net septynis kartus turėjo pildyti trumpas apklausas savo telefonuose, kuriose nurodydavo nuotaikos lygį ir ar per pastarąsias pusantros valandos buvo išgėrę kofeino turinčio gėrimo. Tokiu būdu buvo užfiksuotas realus kofeino poveikis kasdienėje aplinkoje, o ne tik kontroliuojamose laboratorinėse sąlygose.
Poveikis nepriklausė nuo įpročių
Mokslininkai taip pat nagrinėjo, ar kofeinas skirtingai veikia žmones, turinčius skirtingus vartojimo įpročius. Rezultatai nustebino, nes teigiamas poveikis buvo panašus visose grupėse, tiek tarp tų, kurie kasdien vartojo daug kofeino, tiek tarp tų, kurie jo išgerdavo mažiau. Net ir skirtingi psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresijos ar nerimo lygis, bei miego sutrikimai neturėjo reikšmingos įtakos tam, kaip kava veikė nuotaiką.
Iš pradžių buvo tikėtasi, kad žmonės, linkę į didesnį nerimą, gali jausti ir daugiau neigiamų reakcijų po kofeino, pavyzdžiui, sustiprėjusį nervingumą. Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad asmenys, kuriems kava sukelia nemalonių pojūčių, paprastai jos vengia, todėl tokie atvejai nebuvo įtraukti į tyrimą.
Kaip veikia kofeinas
Pagrindinis kofeino poveikis siejamas su jo gebėjimu blokuoti adenozino receptorius smegenyse. Adenozinas paprastai slopina budrumą, todėl užblokavus jo veikimą žmogus jaučiasi žvalesnis. Be to, kofeinas gali didinti dopamino aktyvumą tam tikruose smegenų regionuose, kas siejama su geresne nuotaika ir didesniu dėmesio bei energijos kiekiu.
Vis dėlto lieka neaišku, kiek šis poveikis yra tikrasis nuotaikos pakilimas, o kiek paprasčiausias lengvas abstinencijos simptomų, atsirandančių po nakties be kofeino, sumažėjimas. Net ir saikingai vartojantys žmonės rytais gali patirti lengvą kofeino trūkumą, kurį akimirksniu panaikina pirmoji kavos ar arbatos puodelis.
Įpročio mastas visame pasaulyje
Kofeino vartojimas yra itin paplitęs visame pasaulyje, tai skaičiuojama, kad apie 80 procentų suaugusiųjų reguliariai geria kavą, arbatą ar kitus kofeino turinčius gėrimus. Šis įprotis lydi žmoniją jau šimtmečius, o kai kurios gyvūnų rūšys taip pat linkusios rinktis nektarą, turintį kofeino. Tai rodo, kad šis junginys veikia ne tik žmogaus, bet ir gyvūnų elgesį.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nors kava ir gali pagerinti nuotaiką bei padėti rytais lengviau pradėti dieną, jos nereikėtų vartoti pernelyg gausiai. Per didelis kiekis gali sukelti priklausomybę, sukelti širdies ritmo sutrikimus ar miego problemų, ypač jei geriama vėlai vakare.
Naujausias tyrimas parodė, kad kava rytais daro ryškiausią poveikį emocinei savijautai. Ji suteikia daugiau energijos, padeda jaustis laimingesniems ir sumažina neigiamas emocijas. Tačiau šis poveikis yra universaliai pasireiškiantis daugumai žmonių, nepriklausomai nuo jų įpročių ar psichologinės būklės. Tai leidžia daryti išvadą, kad rytinis kavos puodelis nėra tik maloni tradicija, tai jis išties gali pagerinti dienos pradžią ir emocinę pusiausvyrą, jei tik vartojamas saikingai.
