Daug metų laimės tyrimai įvairiose pasaulio šalyse rodė panašią tendenciją, tai laimė jaunystėje yra aukščiausiame taške, vėliau krenta vidutinio amžiaus laikotarpiu, o senatvėje vėl ima augti.
Atitinkamai nelaimės ir nepasitenkinimo gyvenimu tyrimai atskleisdavo priešingą U formos kreivę, kai vidutinis amžius buvo pats sunkiausias, po jo situacija gerėdavo. Tačiau nauji tyrimai, apėmę 44 šalis, tarp jų JAV ir Jungtinę Karalystę, parodė, kad ši nusistovėjusi taisyklė ima griūti.
Didžiausias nelaimės pikas dabar fiksuojamas nebe vidutinio amžiaus žmonėms, o jaunimui. Tai reiškia, kad šiandien labiausiai psichologiškai kenčia jauniausia visuomenės dalis. Svarbu pabrėžti, kad vyresnio amžiaus žmonės netapo laimingesni, jų emocinė būsena iš esmės išliko panaši. Pasikeitimą nulėmė būtent ryškus jaunų žmonių psichikos sveikatos pablogėjimas.
Kas vyksta JAV ir Jungtinėje Karalystėje?
Išsamiau pažvelgus į JAV duomenis matyti, kad pokyčiai itin ryškūs. Analizuota daugiau kaip 400 tūkst. žmonių sveikatos apklausa, vykdyta nuo 1993 iki 2024 metų. Joje tiriamieji nurodė, ar per pastarąsias 30 dienų jų psichinė sveikata buvo prasta kasdien.
1990-aisiais ir 2000-ųjų pradžioje nelaimės lygis buvo didžiausias tarp 45 – 70 metų gyventojų, o jauniausi 18 – 24 metų žmonės kentė mažiau. Tačiau per tris dešimtmečius situacija apsivertė. Jaunų vyrų dalis, nuolat jaučiančių neviltį, pakilo nuo 2,5 iki 6,6 procento, o jaunų moterų, tai nuo 3,2 iki 9,3 procento. Tai beveik trigubas padidėjimas.
Vidutinio amžiaus žmonės taip pat patyrė augantį psichologinių sunkumų lygį, tačiau jis nebuvo toks staigus. O vyresniųjų emocinė būsena liko panaši kaip anksčiau. Dėl to šiandien JAV jaunos moterys yra pati labiausiai kenčianti visuomenės grupė, o vyresnio amžiaus žmonės mažiausiai.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir Jungtinėje Karalystėje. Tyrimai rodo, kad jaunimas ten taip pat jaučia daug didesnę neviltį ir nerimą nei vyresnės kartos.
Kodėl keičiasi jaunimo savijauta?
Kas lemia šiuos pokyčius, dar nėra visiškai aišku. Paaiškinimų ieškoma daug. Pastebima, kad jaunimo psichinės sveikatos pablogėjimas prasidėjo dar gerokai prieš COVID pandemiją, tad nors ji situaciją pablogino, negalima jos laikyti pagrindine priežastimi.
Dažnai minimas vienas iš veiksnių yra išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų poveikis. Kai kurie tyrimai parodė, kad ribojant laiką prie ekranų, žmonių savijauta pagerėja. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad ekranų poveikis nėra vienintelis ar pagrindinis paaiškinimas.
Naujesni duomenys rodo ir kitą problemą, tai darbo prasmės silpnėjimą. Tradiciškai dirbantis jaunas žmogus turėdavo geresnę emocinę sveikatą nei nedirbantis. Tačiau ši apsauga pastaruoju metu nyksta, nes net ir turintys darbą jauni žmonės vis dažniau jaučiasi prislėgti.
Pasaulinė tendencija
Analizuojant daugiau nei 40 kitų šalių duomenis matyti ta pati kryptis yra jauni žmonės vis dažniau patiria neviltį, o su amžiumi ji mažėja. Tai reiškia, kad ši problema neapsiriboja vien JAV ar Europa, tai globalus reiškinys.
Iki 2018 metų nelaimės kreivė buvo kalvota, labiausiai kentėdavo vidutinio amžiaus žmonės. Tačiau nuo 2019 metų ši kreivė pasikeitė ir ryškiausiai išaugo neviltis iki 45 metų, ypač tarp jaunimo, o vyresnėse grupėse ji nebeaugo.
Ekspertų rekomendacijos
Šiandieninė statistika kelia rimtą iššūkį visuomenei. Tradicinė vidutinio amžiaus krizė praranda savo aktualumą, nes didžiausią psichologinę naštą patiria jauni žmonės. Tai turi ilgalaikių pasekmių, nes būtent jie sudaro ateities visuomenės pagrindą.
Politikos formuotojams ir visuomenės lyderiams būtina pripažinti šią tendenciją ir įtraukti jaunimo psichikos sveikatos stiprinimą į strateginius prioritetus. Jei situacija nesikeis, visos kartos perspektyvos gali būti silpninamos dar prieš jai pasiekiant brandą.
