Reprezentatyvus banko „Citadele“ tyrimas atskleidė tris pagrindines priežastis, kodėl Baltijos šalių gyventojai šiuo metu nesvarsto apie būsto įsigijimą. Paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų tokį sprendimą sieja su jau turimu būstu, tačiau finansiniai aspektai taip pat išlieka svarbūs.
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, šiuos rezultatus galima sieti su gerėjančia gyventojų finansine situacija ir didėjančiomis galimybėmis įpirkti nekilnojamąjį turtą.
Daugelis būstą jau įsigiję, kitiems – trūksta pajamų
Apklausos duomenimis, didžioji dauguma (55 proc. lietuvių ir latvių bei 59 proc. estų) respondentų teigia jau turintys nuosavą būstą. Vidutiniškai ketvirtadalis Baltijos šalių gyventojų neturi pakankamai pajamų savo būstui įsigyti, o 19 proc. estų, 16 proc. lietuvių ir 16 proc. latvių nurodo, kad didelė pradinio įnašo suma stabdo juos nuo tokio sprendimo. Be to, 16 proc. latvių kaip svarbią priežastį įvardija ir neužtikrintumą dėl ateities, todėl šį stambų pirkinį atidėlioja.
Ekonomisto A. Izgorodino teigimu, toks didelis jau įsigijusių savo būstą gyventojų skaičius atspindi Baltijos šalių gyventojų stabilų finansinį pagrindą ir didėjančias galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą. Pasak eksperto, gerėjančios ekonominės sąlygos ateityje leis daugiau gyventojų įsigyti savo būstą.
„Lietuvoje stebime atsigavusią nekilnojamojo turto rinką – lietuviai vis aktyviau sudaro nekilnojamojo turto sandorius ir keliasi gyventi į nuosavus namus. Šią teigiamą tendenciją lemia kelios priežastys. Visų pirma, 2024 m. Lietuvoje vidutinis atlyginimas augo sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos, todėl būstų įperkamumas didėjo. Be to, paskolos turėtojams palanku, kad pastaruoju metu mažėja EURIBOR palūkanų normos, o tai leidžia kas mėnesį skirti mažesnę dalį pajamų paskolos grąžinimui“, – teigia A. Izgorodinas.
Apklausos duomenys rodo, kad daugiau vyrų (59 proc.) nei moterų (51 proc.) jau turi nuosavą būstą. O nepakankamas pajamas ir per didelę pradinio įnašo sumą kaip būsto neįsigijimo priežastis dažniau įvardija moterys – atitinkamai 25 proc. ir 21 proc., palyginti su vyrų 22 proc. ir 12 proc.
Į ateitį žvelgia optimistiškai
Praėjusių metų lapkritį banko atlikta apklausa parodė, kad, nepaisant nestabilios geopolitinės ir ekonominės situacijos, lietuviai finansines perspektyvas vertina optimistiškai. Beveik trečdalis (28 proc.) respondentų tikėjosi, kad jų finansinė padėtis per artimiausius 6 mėnesius pagerės.
„Lietuviai ne tik siekia įsigyti naują būstą, bet ir remontuoti jau turimą. Pozityvus ateities matymas skatina gyventojus dairytis naujesnių automobilių, baldų, buities prietaisų ar planuoti keliones“, – sako A. Izgorodinas.
Visgi, pasak ekonomisto, šiuos planus gali riboti auganti infliacija ir juntamas kainų spaudimas, todėl gyventojų išlaidos tikėtina bus atsargesnės.
