Dėl klimato kaitos sparčiai šylant Antarktikai, pingvinai ėmė perėti anksčiau nei bet kada, rodo antradienį paskelbtas tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas.
Pagrindinio tyrimo autoriaus Ignacio Juarezo Martinezo teigimu, per dešimtmetį pastebėtas beprecedentis pingvinų perėjimo pokytis yra „labai susijęs“ su temperatūros kilimu šalčiausiame žemyne.
Pingvinų perėjimo sezonas itin priklauso nuo maisto prieinamumo – mažiau ledu pasidengusi jūra reiškia, kad medžioklės ir lizdų vietos tampa labiau prieinamos ištisus metus.
Pingvinų populiacijas Antarktidoje stebintys mokslininkai tikėjosi, kad perėjimas prasidės šiek tiek anksčiau, bet buvo „labai nustebinti tiek jo masto, tiek greičio“, – AFP sakė I. J. Martinezas.
„Mastas yra toks didžiulis, kad daugumoje vietovių pingvinai dabar peri anksčiausiai per visą stebėjimo istoriją“, – tvirtino Oksfordo universiteto ir Oksofordo Brukso universiteto mokslininkas.
Šio tyrimo metu mokslininkai stebėjo papuasinių pingvinų (angl. Gentoo), antarktinių pingvinų (angl. Chinstrap) ir Adelės Žemės pingvinų (angl. Adelie) lizdų zonas 2012–2022 m. Tam pingvinų kolonijose visoje Antarktidoje buvo pastatyti dešimtys fotoaparatų su nustatyta fiksavimo intervalais funkcija.
Didžiausias pokytis nustatytas papuasinių pingvinų populiacijoje, kadangi praėjus dešimtmečiui jie ėmė perėti 13 dienų anksčiau, o kai kuriose kolonijose – net iki 24 dienų anksčiau.
Mokslininkų teigimu, tai sparčiausias per visą stebėjimo istoriją perėjimo sezono pokytis tarp paukščių ir, galimai, stuburinių gyvūnų.
Adelės Žemės pingvinai ir antarktiniai pingvinai paankstino savo perėjimo sezoną vidutiniškai 10-čia dienų.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Journal of Animal Ecology“.
Laimėtojai ir pralaimėtojai
Antarktida – vienas iš sparčiausiai šylančių regionų pasaulyje. Pernai žemyno vidutinė metinė temperatūra pasiekė rekordines aukštumas, šį mėnesį pranešė Europos Sąjungos (ES) Žemės stebėjimo programa „Copernicus“.
Mokslininkai dar iki galo neišsiaiškino, kaip konkrečiai kylančios temperatūros veikia pingvinų elgesį.
Visų trijų rūšių perėjimo sezonai įprastai skirdavosi, bet veikiausiai dėl ankstesnės perėjimo pradžios ėmė sutapti ir paaštrino konkurenciją dėl maisto ir neapsnigusių lizdų.
Tai atnešė gerų žinių papuasiniams pingvinams – natūraliems maisto ieškotojams, prisitaikiusiems prie šiltesnių sąlygų – ir ne tokią gerų antarktiniams ir Adelės Žemės pingvinams.
„Pastebėjome, kad papuasiniai pingvinai užima lizdus, kuriuose anksčiau gyveno Adelės Žemės arba antarktiniai pingvinai“, – sakė I. J. Martinezas.
Švelnesniu klimatu pasižyminčioje Antarktidos dalyje papuasinių pingvinų populiacija auga, o antarktinių ir Adelės Žemės pingvinų mažėja, nes jie yra labiau priklausomi nuo krilių – mažų krevetes primenančių padarėlių, kuriais jie minta – ir specifinių ledo sąlygų.
„Kadangi pingvinai laikomi „klimato kaitos rodikliais“, šio tyrimo rezultatai yra reikšmingi visoms planetos rūšims“, – teigė tyrimo bendraautorė iš Oksfordo universiteto Fiona Jones.
I. J. Martinezo manymu, dar „per anksti spręsti“, ar toks prisitaikymas yra naudingas, ar visgi pingvinai buvo priversti imtis drastiškų pokyčių, kurie gali turėti įtakos jų veisimosi sėkmei.
„Šiuo metu tyrinėjame gebėjimą užauginti kiekvienos rūšies jauniklius. Jei pingvinams pavyks išlaikyti didelį jauniklių skaičių, tai bus gera žinia ir reikš, kad jie tikrai prisitaiko prie klimato kaitos“, – sakė jis.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
