Tyrėjai nustatė, kad ilgesnis laikas, praleidžiamas žaidžiant vaizdo žaidimus, vaikams gali būti susijęs su šiek tiek aukštesniu intelekto koeficientu (IQ). Tokie rezultatai bent iš dalies prieštarauja gajam įsitikinimui, jog kompiuteriniai žaidimai kenkia jauno amžiaus vaikų protiniams gebėjimams.
Nors pastebėtas skirtumas buvo nedidelis ir pats savaime dar neįrodo tiesioginio priežasties–pasekmės ryšio, jis vis dėlto buvo statistiškai reikšmingas. 2022 m. atliktame tyrime kruopščiai įvertinti tokie veiksniai kaip genetiniai skirtumai bei vaikų socialinė ir ekonominė aplinka.
Tuo pat metu nustatyta, kad televizoriaus žiūrėjimas ir socialinių tinklų naudojimas neturėjo nei teigiamo, nei neigiamo poveikio vaikų intelektui. Šie duomenys gali būti svarbūs diskusijose apie tai, koks ekrano laikas yra tinkamas vaikystėje.
Tyrimo kontekstas ir metodika
Mokslininkų iš Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos komanda pažymi, kad skaitmeninė medija šiandien iš esmės apibrėžia vaikystę, tačiau jos poveikis kognityviniams gebėjimams iki šiol išlieka neaiškus ir aktyviai diskutuojamas. Tyrėjai pabrėžia, jog ypač svarbu į analizę įtraukti genetinius duomenis – tai leidžia tiksliau vertinti galimus priežastinius ryšius ir atsižvelgti į įgimtus polinkius.
Tyrime analizuoti 9 855 JAV vaikų, kuriems pradžioje buvo 9–10 metų, ekrano naudojimo įpročiai. Vidutiniškai vaikai nurodė kasdien apie 2,5 valandos žiūrintys televizorių ar internetinius vaizdo įrašus, apie 1 valandą žaidžiantys vaizdo žaidimus ir maždaug pusvalandį bendraujantys internete.
Pagrindiniai rezultatai
Vėliau tyrėjai surinko daugiau nei 5 000 tų pačių vaikų duomenis praėjus dvejiems metams. Paaiškėjo, kad per šį laikotarpį vaikai, kurie žaisdavo vaizdo žaidimus ilgiau nei vidutiniškai, parodė maždaug 2,5 IQ balo didesnį intelekto augimą, palyginti su bendra vaikų grupe.
Šis IQ pokytis buvo vertinamas pagal vaikų rezultatus atliekant užduotis, susijusias su skaitymo suvokimu, vizualiniu ir erdviniu informacijos apdorojimu, atmintimi, mąstymo lankstumu bei savikontrolės gebėjimais.
Ribotumai ir tolimesni tyrimai
Pažymima, kad tyrimas atliktas tik su JAV vaikais ir jame nebuvo skiriami skirtingi žaidimų tipai (pavyzdžiui, mobilieji ar konsoliniai). Vis dėlto gauti rezultatai suteikia vertingų įžvalgų apie vaizdo žaidimų ir intelekto sąsajas bei sustiprina mintį, jog intelektas nėra nekintama, vien gimimo metu nulemta savybė.
Pasak tyrėjų, duomenys patvirtina, kad ekrano laikas apskritai nebūtinai blogina vaikų kognityvinius gebėjimus, o vaizdo žaidimai tam tikrais atvejais netgi gali prisidėti prie jų stiprinimo.
Mokslininkai taip pat primena, jog tai nėra pirmasis darbas, rodantis galimą ryšį tarp žaidimų ir vaikų kognityvinės raidos. Ankstesniuose tyrimuose buvo minimi įvairūs galimi teigiami vaizdo žaidimų aspektai, tokie kaip greitesnė reakcija, strateginis mąstymas ar gebėjimas priimti sprendimus.
Kartu pažymima, kad ankstesnių tyrimų išvados neretai skyrėsi dėl kelių priežasčių: mažų imčių, skirtingų tyrimų dizainų ir nepakankamai įvertintų genetinių bei socialinių–ekonominių sąlygų. Šiame darbe būtent šiuos trūkumus siekta kiek įmanoma sumažinti.
Vis dėlto pabrėžiama, kad intelekto formavimąsi lemia daugybė veiksnių, o ekranų naudojimas gali turėti įtakos ne tik protiniams gebėjimams, bet ir fiziniam aktyvumui, miegui, savijautai ar mokymosi rezultatams. Šių sričių tyrimai dar tik įsibėgėja, todėl reikalingi papildomi, ilgiau trunkantys ir dar išsamesni tyrimai.
Šiame konkrečiame tyrime nebuvo nagrinėtas ekranų poveikis fiziniam aktyvumui, miego kokybei, emocinei gerovei ar mokykliniams pasiekimams, todėl apie tai kol kas daryti pagrįstų išvadų negalima. Mokslininkai planuoja toliau tirti, kaip kiti aplinkos veiksniai veikia vaikų kognityvinę raidą ir smegenų vystymąsi.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti mokslo žurnale Scientific Reports. Ankstesnė šio teksto versija pirmą kartą publikuota 2022 m. gegužę.
