Technologijos.lt
Mokslininkai išsiaiškino, kad pinigai pakeičia net beždžiones.
Du Jeilio (JAV) universiteto mokslininkai – ekonomistas ir psichologas – nusprendė išmokyti beždžiones naudotis pinigais. Ir jiems pavyko. Pasirodo, pinigų idėją gali perprasti net padarai su mažytėmis smegenimis ir nedideliais poreikiais, apsiribojančiais maistu, miegu ir seksu, rašo adme.ru. Beždžiones kapucinus, su kuriomis buvo atliekamas eksperimentas, zoologai laiko vienais kvailiausių primatų.
„Pirmas įspūdis toks, kad iš tiesų atrodo, jog jiems gyvenime nieko daugiau ir nereikia. Jūs galite juos šerti zefyrais visą dieną, ir jie vis ateis pasiimti naujo skanėsto, nueis sau ir vėl ateis, ir vėl nueis. Dėl to pamanysite, kad kapucinai – tik vaikščiojantys skrandžiai“, – sako mokslininkai.
Amerikiečiai etologai eksperimento metu pamėgino kapucinų bandoje sukurti „darbo“ santykius. Jie sugalvojo aptvare „darbą“ ir „universalų ekvivalentą“ – pinigus. Darbo esmė buvo spaudyti 8 kg svorio rankeną. Mažoms beždžionėms – tai sunkoka ir nemaloni užduotis.
Už kiekvieną rankenos paspaudimą beždžionė gaudavo vynuogių kekę. Kai tik kapucinai perprato paprastą taisyklę „ darbas
lygu atlyginimui“, mokslininkai įtraukė į eksperimentą tarpinį elementą – įvairiaspalvius plastikinius skrituliukus. Vietoj vynuogių beždžionėms buvo įteikiami įvairaus „nominalo“ žetonai. Už baltą žetoną buvo galima iš žmonių nusipirkti vieną vynuogių kekę, už mėlyną – dvi, už raudoną – limonado stiklinę ir t. t.
Netrukus beždžionių visuomenė išsisluoksniavo. Mokslininkai ėmė stebėti tokius pačius elgesio tipus, kokie būdingi ir žmonių visuomenei. Atsirado darboholikų ir tinginių, banditų ir taupytojų. Viena beždžionė įsigudrino per dešimt minučių rankeną nuspausti 185 kartus! Matyt, labai jau norėjosi uždirbti kuo daugiau pinigų. Kai kas nusprendė ne dirbti, o atiminėti uždarbį iš kitų.
Svarbiausia, kaip pažymėjo eksperimentuotojai, išaiškėjo anksčiau nepastebėti beždžionių charakterio bruožai: gobšumas, žiaurumas ir įniršis ginant savo pinigus, įtarumas gentainių atžvilgiu.
Tęsiant eksperimentą beždžionėms buvo įteikta kitokių „pinigų“ – sidabrinių skrituliukų su skylutėmis viduryje. Per kelias dienas kapucinai suvokė, kad ir už šias monetas galima gauti maisto.
Eksperimentuotojas, kuris jaunystėje žavėjosi marksizmu, nemėgino aiškintis, ar darbas iš tiesų paverčia beždžionę žmogumi. Jis tik išdalijo beždžionėms monetas ir išmokė, kaip už jas nusipirkti vaisių. Prieš tai mokslininkas išsiaiškino, kas ką mėgsta, kad būtų galima nustatyti kiekvienos beždžionės mėgstamų produktų skalę.
Iš pradžių mokestis buvo vienodas – už rūgštų obuolį ir saldžių vynuogių kekę buvo reikalaujama po tiek pat monetų. Suprantama, obuoliai buvo visiškai nepaklausūs, o vynuogių atsargos greitai išseko.
Reikalai iš pagrindų pasikeitė, kai obuolių kaina sumažėjo perpus. Kurį laiką beždžionės buvo visiškai sutrikusios, bet vėliau nusprendė beveik visas savo santaupas iššvaistyti obuoliams. Ir tik retkarčiais jos leisdavo sau pasimėgauti vynuogėmis.
Vieną dieną, kai visi kapucinai jau seniai buvo įsisąmoninę, kad vieni daiktai kainuoja daugiau, o kiti – mažiau, viena beždžionė įsibrovė į patalpą, kurioje buvo laikoma bendra kasa, ir pasisavino dėžutę su visomis monetomis, įnirtingai priešindamasi ją sulaikyti mėginusiems žmonėms. Taip beždžionė pirmą kartą istorijoje „apiplėšė banką“.
Tarp beždžionių atsirado ir falsifikatorių. Kartą mokslininkai iš agurko išpjovė į beždžionių valiutą panašų ratuką. Iš pradžių kapucinas pradėjo jį kramtyti, bet vėliau persigalvojo ir pamėgino už „padirbtą monetą“ įsigyti ką nors skanesnio.
Prabėgo dar kelios dienos, ir kapucinai atrado prostitucijos fenomeną. Jaunas patinas davė monetą patelei. Mokslininkai pagalvojo, kad jis įsimylėjo ir nusprendė savo simpatijai nesavanaudiškai įteikti dovaną. Pasirodo, ne! Patelė už pinigą atsidavė patinui, o po lytinio akto nuėjo prie mokslininkų langelio ir nusipirko vynuogių.
Eksperimentu visi liko patenkinti: beždžionės perprato liberalaus kapitalizmo santykius, o mokslininkai apgynė daktaro disertacijas.
.jpg){kind=small}
