Žmonės ir neandertaliečiai, gyvendami tose pačiose teritorijose prieš dešimtis tūkstančių metų, kartkartėmis susilaukdavo bendrų palikuonių. Tačiau iki šiol mokslininkams trūko aiškesnio atsakymo, kas su kuo dažniau poruodavosi ir kodėl.
Nauja genetinė analizė pateikia intriguojančią užuominą: dažniau poravosi šiuolaikinės žmonių moterys su neandertaliečių vyrais. Kaip tiksliai taip nutiko, lieka neaišku – ar žmonių moterys patekdavo į neandertaliečių grupes, ar neandertaliečių vyrai artėdavo prie didesnių žmonių bendruomenių. Taip pat neatsakyta, ar šie kontaktai buvo taikūs, atsitiktiniai, slapti, ar galėjo būti ir prievartiniai.
„Nežinau, ar kada nors turėsime galutinį atsakymą, kaip tai vyko, nes negalime keliauti laiku“, – apie naują analizę komentavo populiacijų genetikos ekspertas Xinjun Zhang iš „Mičigano universiteto“.
Tyrimas, ketvirtadienį paskelbtas žurnale „Science“, rodo dėsningumą: „Kiekvieną kartą, kai neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės susilaukdavo palikuonių, dažniau tai būdavo neandertaliečių patinai ir šiuolaikinių žmonių patelės, o ne atvirkščiai“, – sakė vienas iš autoriaus, genetikas Alexander Platt iš „Pensilvanijos universiteto“.
Mokslininkams jau seniai žinoma, kad daugumos šiuolaikinių žmonių genome yra nedidelė, bet reikšminga neandertaliečių DNR dalis. Kai kurie iš šių genetinių variantų gali padėti atsispirti tam tikroms ligoms, o kiti – didinti polinkį jomis sirgti.
Vis dėlto neandertaliečių DNR žmogaus genome pasiskirsčiusi netolygiai. Ypač išsiskiria vienas faktas: žmogaus X chromosomoje neandertaliečių DNR yra stebėtinai mažai, palyginti su kitomis, su lytimi nesusijusiomis chromosomomis.
Anksčiau buvo svarstoma, kad X chromosomoje esantys neandertaliečių genetiniai variantai galėjo būti nenaudingi ar net žalingi, todėl per evoliuciją tiesiog „išsifiltravo“. Tačiau buvo ir kita hipotezė – kad skirtumą galėjo lemti pats tarprūšinio poravimosi modelis.
Siekdami išnarplioti šią mįslę, A. Platt ir kolegos tyrė neandertaliečių genomą ir žmogaus DNR, kuri į jį pateko per vadinamąjį poravimosi įvykį prieš maždaug 250 tūkst. metų. Lygindami genetinius duomenis, jie aptiko daugiau „žmogaus pėdsako“ neandertaliečių X chromosomoje – toje pačioje chromosomoje, kur žmonėms neandertaliečių DNR, priešingai, yra mažiau, nei būtų tikėtasi.
Toks veidrodinis vaizdas, tyrėjų teigimu, geriausiai paaiškinamas poravimosi elgsena ir tuo, kaip paveldimos lytinės chromosomos. Kadangi genetiškai moterys turi dvi X chromosomas, o genetiškai vyrai – vieną X ir vieną Y, vidutiniškai du iš trijų X chromosomų populiacijoje yra paveldimi iš motinų.
Jeigu per ilgą laiką šiuolaikinių žmonių moterys dažniau poravosi su neandertaliečių vyrais nei atvirkščiai, tuomet, bėgant tūkstantmečiams, būtų tikėtina būtent tai, ką mokslininkai ir aptiko: daugiau žmogaus DNR neandertaliečių X chromosomose ir mažiau neandertaliečių DNR žmonių X chromosomose.
„Manau, kad jie žengė labai svarbius žingsnius, užpildydami trūkstamas dėlionės dalis“, – sakė evoliucinės genomikos tyrėjas Joshua Akey iš „Prinstono universiteto“, nedalyvavęs šiame tyrime.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimas negali visiškai atmesti ir kitų paaiškinimų. Pavyzdžiui, X. Zhang atkreipė dėmesį, kad teoriškai galėjo būti taip, jog žmonių vyrų ir neandertaliečių moterų palikuonys prasčiau išgyvendavo.
Tačiau autoriai teigia, jog paprasčiausias ir labiausiai tikėtinas paaiškinimas kartu yra ir įdomiausias: tai gali būti ne vien „griežtai darvinistinės“ atrankos pasekmė, bet ir ženklas, kaip anuomet žmonės tarpusavyje sąveikavo.
„Tai nėra vien tik griežtas darvinistinis išlikimas, – sakė A. Platt. – Tai iš tiesų yra mūsų tarpusavio sąveikos, kultūros, visuomenės ir elgesio rezultatas.“
