Klimato kaita, nepastovios oro sąlygos ir besikeičiantys aplinkosaugos bei teisiniai reikalavimai verčia tiek ūkininkus, tiek ir žemės ūkio mokslininkus sukti galvas, kaip padidinti derlių, išlaikant jo kokybę. Nors tam pasitelkiami vis išmanesni sprendimai, neretai praverčia ir ilgametė patirtis bei nuojauta, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.
„Ūkininkai šiandien gali pasitelkti daugybę įrankių, galinčių pagerinti augalų sveikatą, dirvožemio kokybę, optimizuoti išteklių naudojimą ir panašiai. Žinoma, tuo reikia itin domėtis, žinoti, ką ir kokiomis proporcijomis naudoti. Tačiau besikeičiančios sąlygos verčia greičiau adaptuotis ir priimti sprendimus, ir tam kartais praverčia sukauptos žinios“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Augalams – stiprybė iš gamtos: kaip atsirado biostimuliatoriai?
Trąšos, pesticidai, mikroelementai – vienos dažniausiai ūkiuose naudojamos priemonės. Tačiau greta jų vis dažniau atsiranda ir biostimuliatoriai. Tai – medžiagos, kurios skatina augalų augimą ne tiesiogiai aprūpindamos maistinėmis medžiagomis, bet aktyvindamos natūralius biologinius procesus. Šios priemonės, gaminamos tiek iš natūralių, tiek iš sintetinių medžiagų, padeda geriau įsisavinti maisto medžiagas, didina atsparumą stresui ir gerina dirvožemio būklę.
Dabartiniais duomenimis, pasaulinės biostimuliatorių rinkos dydis pernai siekė kiek daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad jų rinka iki 2032 m. išaugs daugiau nei dvigubai – iki 9,75 mlrd. JAV dolerių.
„Ūkininkai vis dažniau naudoja biostimuliatorius kartu su tradicinėmis trąšomis, siekdami maksimaliai sumažinti augalams tenkantį stresą, padidinti derlių bei sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Šių medžiagų veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo auginamų kultūrų ir vietinių aplinkos sąlygų. Tačiau biostimuliatorius vienija tai, kad jie visi rūpinasi augalų „saugumu“, – teigia G. Pšibišauskienė.
„Linas Agro“ duomenimis, itin sparčiai auga pažangių biostimuliatorių naudojimas: ūkininkai vis dažniau pasitelkia jūros dumblių ekstraktus, specifinius koncentruotų amino rūgščių, polisacharidų, mikroorganizmų pagrindo produktus, taip pat mikroorganizmų susintetintų specifinių biologiškai aktyvių junginių produktus. Teigiama, kad jie skatina spartesnį maisto medžiagų pasisavinimą ir augalų augimą.
Dirbtinis intelektas atranda kelius ir į žemės ūkį
Viena naujausių technologijų, vis labiau įsigalinčių ne tik skaitmeniniame, bet ir realiame pasaulyje, yra dirbtinis intelektas (DI). Jis pasitelkiamas ir žemės ūkyje, suteikiant galimybę priimti duomenų analize paremtus sprendimus.
Žemės ūkio specialistai nurodo, kad DI algoritmai realiuoju laiku gali analizuoti dirvožemio, orų ir augalų duomenis, siekiant optimizuoti laistymą ir tręšimą. Ši technologija pasitelkiama ir derliaus prognozėms: mašininio mokymosi modeliai leidžia numatyti derlių bei prognozuoti kenkėjų protrūkius, taip suteikiant ūkininkams galimybę veikti iš anksto. Pastebima, kad Lietuvos ūkininkai pradeda taikyti DI kaip įrankį pasėlių priežiūrai.
„Be viso to, DI valdomi įrenginiai, ateityje galėtų tiksliai pasėti ir purkšti laukus, tai leistų sumažinti darbo jėgos poreikį bei sutaupyti. Visos šios technologijos leidžia ūkininkams veikti efektyviau ir greičiau prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų“, – tikina agrotechnologijų ekspertė.
Vieno sprendimo nepakanka – būtina visų sinergija
G. Pšibišauskienė taip pat pabrėžia, kad praktiškai visos dabartinės technologinės inovacijos leidžia kokybiškai ir itin tiksliai atlikti žemės ūkio darbus. Anot jos, atliekant dirvožemio tyrimus, galima taikyti tikslųjį tręšimą, priimti tinkamus kalkinimo sprendimus ir įgyvendinti kintamosios normos sėją.
„Šiuolaikiniame žemės ūkyje turime galimybę naudoti taškinį purškimą pesticidais, kuomet herbicidai išpurškiami tik ant konkrečios piktžolės, nors ši sritis – vis dar tobulinama. Itin pažangūs azoto sensoriai bei palydoviniai sensoriai, kurie nuskaito pasėlius ir tręšia juos tik tiek, koks augalams yra tuo metu faktinis azoto poreikis. Kartu panaudojus ir DI pranašumus, atsiveria visos galimybės dar efektyviau ir ekonomiškiau panaudoti įvairius agregatus“, – teigia „Linas Agro“ atstovė.
Nors dabartinių inovacijų ir technologijų potencialas – beveik neribotas ir keliantis iššūkių, tikroji nauda atsiskleidžia tada, kai jos naudojamos kartu, pagal tinkamai parengtą planą. Pavyzdžiui, jei biostimuliatorių naudojime būtų pasitelktos DI galimybės, remiantis pastarojo apdorotais duomenimis būtų galima numatyti, kuriose lauko vietose biostimuliatoriai duotų daugiausia naudos.
„Dirbtinio intelekto ir agrotechnologinių priemonių rinkinių derinimas leidžia analizuoti dirvožemio duomenis bei sudaryti efektyvesnius sėjomainos, tręšimo bei purškimo planus. Tokia taikomų technologijų sinergija padėtų spręsti kylančius iššūkius dėl derliaus kiekybės ir kokybės ar dirvožemio degradacijos. Kartu šios inovacijos leidžia ūkininkauti tiksliau, produktyviau, rentabiliau ir draugiškiau aplinkai“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
