NATO viršūnių susitikimas Hagoje atskleidė ne tik oficialias pozicijas, bet ir gilesnius, ne visiems matomus susitarimus tarp JAV ir Europos Sąjungos.
Politologas Vadimas Denisenka savo socialinių tinklų įraše atkreipė dėmesį į tai, kas iš tikrųjų slypi už politinio teatro užkulisių, kaip įtakingi žaidėjai formuoja naują geopolitinę realybę, kurioje Ukraina tampa nebe vien pagrindinė tema, o viena iš derybinių kortų.
Pasak Denisenkos, dabartinė politinė padėtis JAV ir Artimuosiuose Rytuose leido Donaldui Trumpui grįžti į tarptautinę sceną kaip stipriam ir neprognozuojamam lyderiui.
Po karinių veiksmų Irane, NATO susitikimas virto jo triumfu – visi sąjungininkai nusprendė jam suteikti simbolinę pergalę, viliantis, kad tai padės stabilizuoti padėtį Europoje. Susidariusi atmosfera sukūrė iliuziją, kad pasaulis vėl grįžta į pažįstamas taisykles, nors realybė daug sudėtingesnė.
Stabilizavus padėtį Irane, JAV ir ES vėl grįžo prie bendrų derybų, kurių dalimi tapo ir Ukrainos klausimas. Aptariami muitų klausimai, saugumo garantijos, branduolinės apsaugos idėjos ir Amerikos karių išlaikymas Europoje.
Derybos sukasi aplink prekybos balansą, o Trumpas siekia, kad Europa daugiau pirktų JAV ginkluotės, investuotų į gamybą Amerikoje, mainais už saugumo garantijas. Pažadas, kad Europos šalys skirs 5 proc. nuo BVP gynybai, laikomas pirmuoju žingsniu šio susitarimo link.
Tiesa, egzistuoja dvi temos, kurios lieka neaptartos, bet itin svarbios. Viena jų – muitų politika. Dalis siūlo aukštus muito tarifus europietiškoms prekėms, kiti – visišką jų atsisakymą. Macronas bandė šią diskusiją iškelti viešai, bet Trumpas ją ignoravo, mat triumfui nereikia papildomų komplikacijų.
Kita tema – Rusijos pasiūlymas leisti prekybos namams legaliai parduoti sankcionuotas prekes ES rinkoje. JAV tai galėtų būti naudinga, tačiau ES kategoriškai priešinasi. Nėra abejonių, kad Trumpas mėgins tai prijungti prie platesnio prekybinio susitarimo.
Ši geopolitinė schema daro tiesioginę įtaką ir Ukrainai. Rusijos grėsmė naudinga Amerikai – ji tampa derybiniu svertu, leidžiančiu didinti spaudimą europiečiams.
Todėl Vašingtonas kol kas neplanuoja didinti sankcijų Maskvai, bet ir nenusiteikęs jų švelninti. Visi ženklai rodo, kad Ukrainos klausimo sprendimas atidėtas iki tol, kol bus baigtos derybos su Europa, tik tada Trumpas pereis prie taikos diskusijų su Ukraina ir Kinija.
Iki tol, pasak Denisenkos, Ukraina gaus ginkluotę, bet didesnės politinės paramos nesulauks. Politologo teigimu, didžiausia Ukrainos grėsmė – būti išstumtai iš pagrindinio derybų trikampio, kuriame svarbiausi žaidėjai yra JAV ir ES.
Būsimos taikos derybos priklausys nuo to, kiek europiečiai sugebės suderinti prekybinius ir saugumo klausimus su Ukrainos ateitimi. Be to, nepaisant mitų, JAV neturi tiek įrankių spausti Rusiją, kaip dažnai manoma.
Vadinamasis įstatymas dėl 500 proc. muitų praktiškai neįgyvendinamas. Vienintelė reali jėga, galinti paveikti Maskvą – Kinija. Tačiau Pekinas savo kortas atvers tik tada, kai pačiam bus naudinga, o tai įvyks po to, kai užbaigs derybas su JAV.
