Ukrainos centrinis bankas pradeda svarstyti galimybę atsisakyti JAV dolerio kaip pagrindinės orientacinės valiutos ir labiau susieti griviną su euru. Tokią informaciją patvirtino centrinio banko vadovas Andrijus Pyšnyjis, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak jo, šį žingsnį skatina vis aiškiau ryškėjantis pasaulinės prekybos fragmentavimas, artėjanti Ukrainos narystė Europos Sąjungoje bei augantis ES vaidmuo užtikrinant šalies gynybą.
„Šis procesas sudėtingas ir reikalauja kokybiško, įvairiapusio pasiruošimo“, – pridūrė A. Pyšnyjis. Tai tapo vienu aiškiausių pareiškimų apie galimą valiutinės politikos pokytį iš Ukrainos pusės.
Nors doleris vis dar dominuoja tarptautinėje prekyboje ir išlieka pagrindine pasaulio rezervine valiuta, pastaruoju metu vis daugiau šalių ima svarstyti alternatyvas – dalis dėl geopolitinių pokyčių, dalis dėl ekonominio spaudimo iš Jungtinių Valstijų.
A. Pyšnyjis priminė, kad JAV doleris vis dar užima dominuojančią poziciją valiutų rinkose, tačiau eurais denominuotų operacijų dalis pamažu auga, nors kol kas ir nuosaikiai. Ukrainos grivina buvo įvesta 1996 metais, o nuo tada šalis kaip pagrindinį orientyrą ilgą laiką naudojo JAV dolerį.
Po Rusijos invazijos 2022-ųjų vasarį, centrinis bankas nustatė fiksuotą grivinos kursą dolerio atžvilgiu, tačiau dėl augančių finansinių disbalansų šalis buvo priversta devalvuoti valiutą.
2023 metų spalį Ukraina perėjo prie lankstaus valiutų kurso režimo, kuriame doleris vis dar naudojamas kaip pagrindinis kursų reguliavimo matas. Tačiau žvelgiant į Moldovą, kuri šių metų sausio 2 dieną savo nacionalinės valiutos, lėjos, orientacinę valiutą pakeitė iš dolerio į eurą, galima spėti, kad Ukraina ruošiasi panašiems pokyčiams.
Narystės ES derybos tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos oficialiai prasidėjo prieš beveik metus, nors kelias į realų prisijungimą yra ilgas ir sudėtingas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šių metų vasarį sakė, kad Ukraina galėtų tapti pilnateise nare iki 2030 metų, jei toliau tęstų reformas teisėsaugos ir politinėje sistemoje.
Anot A. Pyšnyjio, glaudesni ryšiai su Europa, didesnės investicijos ir atsigavusi vidaus paklausa galėtų padėti ekonomikai augti 3,7–3,9 proc. per artimiausius dvejus metus. Visgi jis pabrėžė, kad esminis veiksnys išlieka karas – „greitas karo pabaigos scenarijus su saugumo garantijomis būtų palankiausias tiek ekonomikai, tiek šaliai, bet net ir tokiu atveju rezultatai pasijustų tik su laiku“.
Ukraina ir toliau remiasi išoriniu finansavimu. Šiemet tikimasi sulaukti apie 55 mlrd. JAV dolerių tarptautinės paramos, kuri padengs ne tik biudžeto deficitą, bet ir leis suformuoti finansinę „pagalvę“ ateičiai.
2026 metais prognozuojama parama sieks apie 17 mlrd., o 2027 metais – 15 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu šalis neseniai pasirašė susitarimą, pagal kurį Jungtinės Valstijos įgauna pirmenybinę teisę dalyvauti naujuose Ukrainos mineralų projektuose bei finansuoja šalies atstatymo iniciatyvas.
