Karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei trejus metus, grėsmės pobūdis kinta beveik kasdien. Vieną dieną pavojus sklinda iš oro, kitą – iš sausumos, o trečią – iš jūrų krypties.
Rusijos Federacija ir toliau taiko įvairias puolimo taktikas, ieškodama silpniausių taikinių ir naudodama tiek konvencines, tiek hibridines priemones. Juodoji jūra šiuo metu išlieka viena pagrindinių potencialių puolimo krypčių, todėl kiekvienas Rusijos karinio jūrų laivyno judesys čia stebimas itin atidžiai.
Birželio 20-osios rytą Ukrainos karinės jūrų pajėgos paskelbė apie naują pavojų – į Juodąją jūrą išplaukė Rusijos laivas, ginkluotas „Kalibr“ tipo sparnuotosiomis raketomis. Tai ne pirmas kartas, kai tokio tipo laivai naudojami spaudimui didinti ar net tiesioginiams smūgiams į Ukrainos teritoriją.
Šįkart užfiksuotas vienas laivas, kurio vienkartinis raketų paleidimo pajėgumas siekia iki šešių raketų. Tai sukuria realią grėsmę galimiems taikiniams visame pietiniame Ukrainos regione.
Azovo jūroje tuo metu priešinių laivų nepastebėta, tačiau Viduržemio jūroje aptikti du Rusijos karo laivai. Visgi, kaip pabrėžia Ukrainos kariškiai, jie nėra ginkluoti „Kalibr“ tipo raketomis, tad tiesioginės grėsmės iš šios jūros krypties bent jau šiuo metu nėra.
Tačiau kiekvienas karinio laivyno judesys lieka atidžiai stebimas – tiek dėl galimos logistinės paramos, tiek dėl taktinio pozicionavimo. Dar viena svarbi detalė, kurią akcentuoja Ukrainos karinės jūrų pajėgos – Rusijos Federacijos nenoras laikytis tarptautinių taisyklių.
Kaip nurodoma jų pranešime, Rusija toliau pažeidinėja Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), sąmoningai išjungdama automatinio identifikavimo sistemas. Šie įrenginiai yra būtini saugiam laivų judėjimui ir leidžia tarptautinėms stebėsenos institucijoms fiksuoti, kur ir kada plaukia konkretus laivas.
Kai šios sistemos išjungiamos – laivas tampa „nematomas“, o tai tiesiogiai kelia riziką tiek karinėje, tiek civilinėje jūrų aplinkoje.
Priminsime, kad naktį iš birželio 19-osios į 20-ąją Odesą vėl pasiekė intensyvus Rusijos bepiločių atakų smūgis. Pasak oficialių šaltinių, buvo padaryta žala civilinei infrastruktūrai, taip pat kilo gaisras.
Tai tik dar kartą įrodo, kad Rusijos puolimai vykdomi ne tik strategiškai svarbiems taikiniams, bet ir tiesiogiai prieš civilius, bandant destabilizuoti regioną bei kelti paniką tarp gyventojų.
Ši situacija dar kartą parodo, kad jūros kryptis – ne mažiau pavojinga nei sausumos frontas. Ukrainos kariuomenė ir toliau ragina gyventojus išlikti budriems, sekti oficialią informaciją bei laikytis saugumo nurodymų, ypač pietiniuose šalies regionuose, kurie lieka labiausiai pažeidžiami tiek iš oro, tiek iš jūros.
