Ukraina žengia svarbų žingsnį link ES: viskas gali pajudėti jau artimiausiais mėnesiais

Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos paragino ES valstybes nares iki liepos mėnesio formaliai atverti visus Ukrainos ir Moldovos stojimo derybų klasterius. Taip Briuselis siekia nutraukti kelis mėnesius trukusį sąstingį ir pasinaudoti politiniu momentu, kuris, Komisijos vertinimu, galėtų pagreitinti procesą.

Stojimo derybose klasteriai apjungia atskiras derybų sritis ir reformas, kurias kandidatė turi įgyvendinti, kad jos teisė ir praktika atitiktų ES standartus. Galutiniams sprendimams reikia vieningo visų 27 valstybių narių pritarimo, todėl net ir vienos šalies prieštaravimai gali sustabdyti judėjimą į priekį.

Kas yra derybų klasteriai?

Klasterių sistema sugrupuoja derybų skyrius į platesnes temas, tokias kaip teisinės valstybės stiprinimas, teismų reforma, viešojo sektoriaus skaidrumas, ekonomikos ir konkurencijos taisyklės, taip pat žemės ūkio, energetikos ar aplinkosaugos reikalavimai. Paprastai pirmiausia atveriami su teisės viršenybe susiję klausimai, nes jie laikomi viso proceso pamatu.

Europos Komisija pabrėžia, kad procesas išlieka grindžiamas nuopelnais: klasterių atvėrimas ir uždarymas priklauso nuo to, ar pasiekti konkretūs kriterijai. Kartu tai yra ir politinis signalas rinkoms bei visuomenei, kad integracija juda, net jei faktinis derybų kelias dažnai trunka ne vienerius metus.

Vengrijos veiksnys ir naujas politinis langas

Iki šiol vienu svarbiausių stabdžių laikyta Vengrijos pozicija, kai Budapeštas ne kartą blokavo sprendimus, susijusius su Ukrainos integracija ir finansavimu. Europos Komisija teigia matanti galimybę mažinti įtampą pasikeitus šalies politinei vadovybei ir tikisi konstruktyvesnio tono derybų darbotvarkėje.

Naujasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras yra viešai pabrėžęs paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui pagal tarptautinę teisę, tačiau taip pat pasisakė prieš pagreitintą Ukrainos narystės kelią. Jis yra akcentavęs, kad bet koks santykių „perkrovimas“ būtų siejamas su Kyjivo sprendimais dėl tautinių mažumų, įskaitant etninių vengrų teisių, apsaugos.

Laiko planas ir finansinė parama

Komisarė nurodė, kad pirmasis derybų klasteris galėtų būti atvertas jau birželį, o likusieji penki, jei valstybės narės pritartų, galėtų sekti iki liepos. Tokia seka reikštų, kad techniniai sprendimai diplomatiniais kanalais turėtų būti priimti sparčiau nei įprastai, o politinė valia turėtų virsti formaliais balsavimais.

Šalia derybų klausimų Briuselyje aptariamas ir finansinis paketas Ukrainai. Komisarė taip pat sakė besitikinti, kad artimiausiu metu Ukraina gaus pirmąją maždaug 90 000 000 000 eurų paskolos, paremtos ES valstybių narių garantijomis, dalį, kai buvo panaikintas iki tol taikytas blokavimas.

„Raginsiu visas valstybes nares formaliai atverti visus klasterius. Esame daug ką paruošę iš anksto, tad viskas tam pasirengta“, – sakė Marta Kos.

Ukraina tuo pat metu siekia aiškesnio politinio grafiko ir nori, kad stojimo kelias būtų apibrėžtas konkretesniais etapais. Europos Komisija, savo ruožtu, vengia įvardyti narystės datą ir kartoja, kad sprendimai priklausys nuo reformų įgyvendinimo bei vieningo valstybių narių sutarimo.