Ukrainos ginkluotosios pajėgos atliko koordinuotą smūgį itin svarbiam Rusijos karinių raketų bei kovinių orlaivių gamybai puslaidininkių gamyklos objektui. Šis objektas aptarnavo mažiausiai 19 su karine pramone susijusių įmonių.
Misija buvo visiškai sėkminga, o tai patvirtina išplatintos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Nuo pat karo pradžios, kai dėl invazijos į Ukrainą Maskvai buvo pritaikytos griežtos sankcijos, viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie tai, kaip menkai šios priemonės veikia realybėje.
Vienas pirmųjų Rusijos valdžios žingsnių buvo priimti įstatymą, kuris atleidžia įmones nuo atsakomybės importuoti prekes be prekių ženklų savininkų sutikimo. Toks sprendimas atvėrė vartus paraleliniam importui, leidžiant per tarpininkus į šalį atgabenti reikalingas detales be oficialių kanalų.
Kaip 2022 metų rugsėjį aiškino Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, „tokiu būdu galima užsitikrinti tiekimą, nepaisant priešiškų užsienio politikų veiksmų.“
Vakarų sankcijos neveikia taip, kaip buvo tikėtasi. Ir tai nėra nauja. Dar 2024 metų pabaigoje „Bloomberg“ pateikė išsamų tyrimą, kuriame nurodoma, jog Rusijos koncernai be didesnių sunkumų užsakinėja reikalingas prekes iš Vakarų gamintojų.
Tarpininkai, bendradarbiaujantys su karine pramone, gali vos keliais paspaudimais užsakyti detales, o šios vėliau atsiduria gamyklose, kur kuriamos ryšių sistemos ar ginkluotė. Vienas pavyzdžių rodo, kad vien tik nuo 2024 metų sausio iki rugpjūčio mėnesio vienas stambus Rusijos platintojas įsigijo virš 4 000 užsakymų „Texas Instruments Inc.“ produkcijos už maždaug 6 mln. JAV dolerių.
Iš jų komponentai už 4 mln. dolerių buvo pristatyti karinei pramonei, o likusieji, pasak dokumentų, galimai skirti civiliniams tikslams. Šios detalės ilgą laiką keliavo per Honkongą ar kitas tarpininkų valstybes, bet galiausiai pasiekė Rusiją.
Vienas pagrindinių gavėjų buvo Bolchovo puslaidininkių gamykla (JSC „BZPP“), kurioje dirba apie 700 žmonių. Nepaisant tarptautinių sankcijų, ši gamykla pagamina iki trijų milijonų mikroelektroninių komponentų per metus.
Įmonė gamina didelę įvairovę sudėtingų elementų, nuo mikroschemų ir elektronikos iki optoelektroninių jungiklių bei servomechaninių pavarų. Šie komponentai tiesiogiai palaiko bent 19 Rusijos karinių tiekėjų. Tarp jų – „Su“ naikintuvų, „Iskander“ ir „Kindžal“ raketų sistemų gamintojai, taip pat T-72B3 ir T-90M tankų, savaeigių haubicų, elektroninės kovos sistemų kaip „Krasucha“ ar „Žytel“ kūrėjai.
Dėl šios priežasties Ukraina nusprendė smogti į šią gamyklą, esančią maždaug 300 kilometrų nuo sienos. Operacija buvo atlikta 2025 metų gegužės 21 dienos ankstų rytą.
Ukrainos šaltiniai patvirtino, kad į taikinį pataikė dešimt dronų, sukėlusių gaisrą gamykloje. Nors nuostolių mastas dar tik vertinamas, aišku viena – ataka parodė Ukrainos taktinį tikslumą. Tai vienas iš kelių veiksmų, kuriais siekiama susilpninti Rusijos karinį bei ekonominį pajėgumą ir stiprinti spaudimą Maskvai.
Kaip komentuoja Ukrainos Dezinformacijos centro vadovas Andrijus Kovalenka, gamykla Bolchove net ir esant griežtoms sankcijoms vis tiek gaudavo pažangias technologijas per tarpininkus iš Taivano, Pietų Korėjos, Japonijos ar net Jungtinių Valstijų.
