Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Rusijoje surengta viena didžiausių pastarojo meto dronų atakų, nusinešusi bent trijų žmonių gyvybes ir sukėlusi paniką keliuose regionuose, tarp jų ir sostinėje Maskvoje.
Vietos gyventojai pasakojo, kad smūgiai buvo koordinuoti, dronai skrido iš kelių krypčių, o sprogimų garsai ir ryškios šviesos danguje buvo matomi net už keliasdešimt kilometrų nuo atakos vietų.
Rusijos valdžios institucijos teigia, kad bepiločiai buvo numušinėjami kelias valandas, tačiau dalis jų vis dėlto pataikė į taikinius, sukeldami žmonių aukas ir didelę materialinę žalą. Ši dronų ataka yra dar vienas ženklas, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos peržengia fronto linijas ir vis dažniau pasiekia gilesnius Rusijos regionus.
Analitikai pabrėžia, jog tokio masto smūgiai ne tik trikdo karinę logistiką ir pramonės objektus, bet ir stipriai veikia vietos gyventojų nuotaikas, skatina nerimą bei nepasitikėjimą valdžios gebėjimu užtikrinti saugumą.
Tuo pat metu Ukraina patyrė dar vieną smūgį, Zaporožėje Rusijos pajėgos atakavo civilinius objektus, dėl ko nukentėjo 20 žmonių. Gelbėjimo tarnybos dirbo visą naktį, o vietos valdžia pabrėžia, kad tai sąmoningas smūgis civiliams, turintis mažai ką bendro su kariniais tikslais.
Plataus masto smūgiai Rusijoje
Rusijos pareigūnų teigimu, naktį bepiločiai atakavo kelis regionus, tarp jų ir Maskvos sritį. Tulos srities gubernatorius Dmitrijus Miliajevas pranešė, kad prieš pat vidurnaktį surengtos dronų atakos metu žuvo du žmonės, dar du buvo paguldyti į ligoninę.
Šis regionas iš šiaurės ribojasi su Maskvos sritimi, todėl atakos mastas laikomas itin reikšmingu. Nižnij Novgorodo srityje, Arzamaso mieste, smūgis pataikė į pramoninę zoną – žuvo vienas žmogus, du buvo sužeisti.
Pasak gubernatoriaus Glebo Nikitino, nukentėjo viena iš gamyklų, o liudininkai socialiniuose tinkluose dalijosi vaizdo įrašais, kuriuose matyti sprogimų blyksniai ir girdėti galingi garsai. Sprogimų buvo užfiksuota ir Dzeržinske, esančiame tame pačiame regione.
Oro gynybos veiksmai ir Maskvos versija
Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad sekmadienio vakarą per tris valandas oro gynybos sistemos numušė 27 Ukrainos dronus – 11 virš Tulos srities, vieną – Maskvos srityje, o kitus – pietų ir vakarų regionuose.
Vėliau buvo pridurta, kad per visą naktį iš viso numušta 59 bepiločiai, iš jų 12 virš Tulos srities ir 2 virš Maskvos srities.
Nepaisant šių pareiškimų, tarptautinės žiniasklaidos, įskaitant „Reuters“, teigimu, Maskva nepateikia informacijos, kiek dronų iš viso buvo paleista, o tik skelbia apie numuštų skaičių. Tai kelia klausimų dėl realaus atakos masto bei efektyvumo.
Smūgis Zaporožėje
Tuo metu Ukrainoje Zaporožėje baigėsi gelbėjimo operacija po sekmadienio vakaro Rusijos oro smūgio. Ukrainos tarnybos pranešė, kad sužeista 20 žmonių, vienas iš jų buvo ištrauktas iš sugriuvusių pastatų griuvėsių.
Vietos valdžia informavo, jog atakos metu buvo apšaudytas miesto autobusų stotis ir Zaporožės medicinos universiteto klinika. Sprogimų banga taip pat apgadino septynis gyvenamuosius namus.
Regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas pabrėžė, kad atakos metu buvo panaudotos valdomos aviabombos, kurių taikiniais tapo civilinė infrastruktūra.
Platesnis karo kontekstas
Šie įvykiai įvyko karo, trunkančio jau beveik dvejus metus, fone. Ukrainos gynybinės operacijos vis dažniau apima smūgius į Rusijos teritoriją, siekiant sutrikdyti karines tiekimo grandines ir parodyti, jog net toli nuo fronto linijų esantys miestai nėra apsaugoti.
Tuo pat metu Rusija toliau vykdo intensyvius smūgius Ukrainos miestams, dažnai taikydamasi į objektus, kurie neturi akivaizdžios karinės reikšmės, bet daro poveikį civiliams gyventojams.
Tokios atakos iš abiejų pusių rodo, kad karo dinamika tampa vis sudėtingesnė, o frontas neapsiriboja tradicine mūšio linija. Konfliktas peržengia geografines ribas ir vis dažniau paliečia civilių gyvenimus abiejose pusėse.
