Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) paviešino pirmąjį oficialų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas „S-200“ raketų kompleksas. Šis šaltojo karo laikų priešlėktuvinis ginklas, sukurtas dar šeštajame dešimtmetyje, šiuo metu tapo itin svarbia Ukrainos gynybos dalimi.
Būtent jis, pasak šaltinių, prisidėjo prie vieno iš svarbiausių Rusijos karinės aviacijos vienetų – žvalgybinio lėktuvo „A-50 Beriev“ numušimo. Tokių lėktuvų Rusija turi mažiau nei dešimt, o jų vieneto vertė siekia apie 300 mln. JAV dolerių.
Iki šiol apie Ukrainos naudojamus „S-200“ buvo tik nepatvirtinti įtarimai ir padriki vaizdiniai įrašai. Dabar HUR „Telegram“ kanale pasirodė aiškus įrašas, kuriame užfiksuota, kaip paleidžiamas „5V28“ tipo raketos užtaisas iš „S-200“ sistemos.
Šūvis nukreiptas į Rusijos karinius taikinius yra pirmas neabejotinas įrodymas, kad šios sistemos iš tikrųjų veikia fronte.
„S-200“ – tai senos kartos strateginės priešlėktuvinės gynybos sistema, sukurta kovai prieš tolimuosius bombonešius ar ankstyvojo perspėjimo lėktuvus. Ji veikia naudodama stacionarias vienos kreipiančiosios paleidimo platformas, kurios remiasi į tolimojo nuotolio radarus ir raketų nutaikymo sistemas.
Vaizdo įraše matoma „5V28“ raketa – apie 10 metrų ilgio, varoma vienpakopiu skystuoju kuru ir papildomai keturiais kietojo kuro stiprintuvais. Ji gali būti ginkluota maždaug 217 kg svorio skeveldrine galvute. Priklausomai nuo versijos, maksimalus efektyvus veikimo nuotolis siekia apie 225 km, aukštis iki 40 km.
Oficialiai paskutinės keturios „S-200“ baterijos buvo išvestos iš Ukrainos kariuomenės naudojimo 2013 metais. Tačiau dar 2018 metais pasirodė pranešimų, kad šios sistemos gali būti greitai grąžintos į rikiuotę.
Visapusiško karo su Rusija pradžia paskatino šį procesą, senosios sistemos buvo atnaujintos ir vėl pradėtos naudoti. Pasak šaltinių, Ukrainos pajėgos modernizavo šias sistemas taip, kad jos tiktų ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams į sausumos taikinius.
Inertiškas valdymas su radijo ryšiu atnaujinimui ir pusiau aktyvus radarinis taikymas leidžia naudoti S-200 kaip tolimojo nuotolio smūginę priemonę. Spėjama, kad tokiais būdais galėjo būti apšaudyti Kerčės tiltas ar Rusijos Morozovsko oro bazė Rostovo srityje.
Didžiausias pasiekimas – pranešimai apie rusų „Beriev A-50U“ ankstyvojo perspėjimo lėktuvų numušimą. 2024 metų sausį ir vasarį Rusija prarado bent po vieną tokį orlaivį. Turint omeny, kad jų likę mažiau nei dešimt, o kiekvienas jų kainuoja šimtus milijonų, o tai didelis Ukrainos laimėjimas. Be to, yra duomenų, kad bent vienas strateginis bombonešis „Tu-22M3“ taip pat buvo pažeistas „S-200“ raketos.
Tai, kad Ukraina sėkmingai pritaikė senus sovietinius kompleksus šiuolaikiniame kare, rodo ne tik karinę išmonę, bet ir logistikos pranašumą – sandėliuose buvo išlikęs pakankamas kiekis tiek raketų, tiek paleidimo sistemų. Net jei jų elektronika nebeatitiko modernių standartų, pakanka keleto atnaujinimų, kad jos vėl taptų mirtinai pavojingos priešo technikai.
„S-200“ tampa simboliu to, kaip Ukrainos kariuomenė sugeba maksimaliai išnaudoti turimus resursus, net jei jie kilę iš praeities. Tyliai grįžusios į rikiuotę, šios sistemos dar kartą įrodė, kad karo sėkmę lemia ne tik naujausia technika, bet ir strateginis lankstumas bei sumanus naudojimas.
