Rusijos agresija prieš Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, o Kremliaus strategija išlieka nepakitusi: ne ieškoti taikos, bet vilkinti karą ir didinti spaudimą Ukrainai ir Vakarams. Naujausi Ukrainos užsienio žvalgybos vertinimai atskleidžia, kokias realias karines galimybes turi Rusija ir kokį vaidmenį šioje strategijoje atlieka naujieji balistiniai raketiniai kompleksai „Oresznik“.
Neseniai duotame interviu Ukrainos naujienų agentūrai „Ukrinform“ Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos (SZR) vadovo pirmasis pavaduotojas Olehas Luhovskis pasidalijo svarbia informacija apie Rusijos karinius pajėgumus, ypač apie naujus balistinius „Oresznik“ raketų kompleksus.
Interviu vyko tuo metu, kai Jungtiniuose Arabų Emyratuose buvo derinamas naujas derybų formatas, kuriame dalyvavo Ukrainos, JAV ir Rusijos atstovai. Pasak Luhovskio, Kremlius nėra suinteresuotas tikru karo užbaigimu, bet sąmoningai taiko laiko vilkinimo strategiją. Rusija tikisi, kad tęsiama puolamoji kampanija fronte, nuolatiniai smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir spaudimas šalies užnugariui ilgainiui privers Kyjivą kapituliuoti.
Luhovskis pabrėžė, kad Rusija ne tik neatsisako savo teritorinių ambicijų, bet ir siekia žengti kuo toliau, manydama, kad taip sustiprins savo derybines pozicijas. Tai, pasak jo, akivaizdžiai rodo, jog kalbos apie tariamą Kremliaus pasirengimą taikos deryboms yra tik politinis žaidimas ir bandymas klaidinti tarptautinę bendruomenę.
Kinijos ir Baltarusijos parama: technologijos ir logistika
Luhovskis taip pat aptarė Rusijos remiančių šalių vaidmenį. Pasak jo, Kinija tiekia elektroninius komponentus Rusijos raketoms ir dronams, taip pat perduoda palydovinius civilių objektų Ukrainoje vaizdus. Tai leidžia Maskvai tiksliau parinkti taikinius ir išlaikyti ginklų gamybos apimtis, nepaisant sankcijų.
Baltarusija veikia kaip Rusijos logistikos užnugaris – čia remontuojama technika, kaupiamos atsargos ir tiekiama amunicija. Ši parama padeda Rusijai kompensuoti dalį nuostolių fronte ir išlaikyti karo veiksmų intensyvumą.
„Oresznik“ – naujausias Rusijos balistinis ginklas
Esminė interviu tema tapo naujos kartos rusiški balistiniai raketiniai kompleksai „Oresznik“. Šis vidutinio nuotolio balistinis raketinis kompleksas (IRBM) pirmą kartą buvo panaudotas prieš Ukrainą 2024 metų lapkritį, kai smūgiuota taikiniams Dnipro mieste.
Antrasis „Oresznik“ panaudojimas įvyko visai neseniai – sausio viduryje. Tuomet Rusija bandė sunaikinti vienas didžiausių Europoje dujų saugyklų, esančias netoli Lenkijos sienos. Tai rodo, kad naujasis kompleksas, nors ir labai riboto kiekio, yra naudojamas strategiškai svarbiems objektams naikinti ir kelti papildomą įtampą NATO rytinio flango šalims.
Kiek „Oresznik“ raketų turi Rusija?
Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusijos realios „Oresznik“ atsargos šiuo metu yra labai ribotos. „Remdamiesi mūsų duomenimis, Rusija turi ne daugiau kaip tris ar keturias ‘Oresznik’ raketas, parengtas naudojimui“, – teigė Luhovskis.
Pasak jo, Rusijos gynybos ministerija planuoja pradėti serijinę šių raketų gamybą 2026 metais. Tuomet kasmet būtų galima pagaminti bent penkias ir daugiau tokių raketų. Tai reiškia, kad artimiausiu metu „Oresznik“ keliama grėsmė išlieka ribota, tačiau ateityje ji gali didėti, jei Maskvai pavyks stabilizuoti gamybą ir rasti būdų apeiti technologinius bei finansinius apribojimus.
„Oresznik“ – labiau politinis nei karinis įrankis
Nors „Oresznik“ pristatomas kaip naujas ir pavojingas ginklas, Luhovskis pabrėžia jo simbolinį aspektą. „Šis kompleksas turi daugiau politinės nei karinės reikšmės. Tai pirmiausia priemonė gąsdinti mūsų partnerius Europoje“, – teigė jis.
Pasak Ukrainos žvalgybos, tikrasis „Oresznik“ kovinis efektyvumas kelia abejonių. Kompleksas paremtas dar praėjusio amžiaus technologijomis, jam būtina nuolatinė priežiūra ir dažnas gedimų šalinimas. Tai riboja realias jo panaudojimo galimybes ir didina eksploatacijos kainą.
Ar reikia bijoti „Oresznik“?
Ukrainos žvalgybos vertinimu, Kremlius išnaudoja „Oresznik“ kaip signalą Europai, siekdamas menkinti Vakarų ryžtą remti Ukrainą. Pati raketa tampa psichologinio spaudimo ir propagandos dalimi – apie ją daug kalbama, ji demonstruojama, tačiau realus jos poveikis mūšio lauke kol kas yra ribotas.
Luhovskis taip pat atskleidė, kad Ukraina glaudžiai bendradarbiauja su partnerių žvalgybos tarnybomis, įskaitant JAV. Šis bendradarbiavimas leidžia keistis duomenimis apie tokias grėsmes kaip galimas „Oresznik“ dislokavimas Baltarusijos teritorijoje. „Bendradarbiavimas yra praktinio lygmens, o kai kuriose srityse mes net lenkiame savo partnerius“, – teigė jis.
Techninės „Oresznik“ charakteristikos ir potenciali grėsmė NATO šalims
Remiantis atvirais šaltiniais, „Oresznik“ raketa, kaip manoma, gali pasiekti taikinius už 5000–6000 km. Tai reiškia, kad teoriškai ji galėtų kelti grėsmę ir NATO šalims, tokioms kaip Lenkija ar Vokietija.
„Oresznik“ yra mobilus balistinių raketų kompleksas, vystomas remiantis ankstesniais projektais, tarp jų – RS‑26 „Rubež“. Raketos skriejimo pabaigos fazėje jos greitis esą pasiekia hipersoninį lygį, kas turėtų apsunkinti jos perėmimą priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemoms. Starto masė siekia apie 40 tonų, o kovinė galvutė gali būti tiek konvencinė, tiek branduolinė.
Vis dėlto Ukrainos žvalgyba primena: raketa yra skirta labiau atgrasymui ir spaudimui, nei plataus masto karinėms operacijoms, ypač turint omenyje labai ribotą jų kiekį ir techninius iššūkius.
Rusijos kariuomenė: skaičiai auga, pajėgumai silpnėja
Interviu pabaigoje Luhovskis atkreipė dėmesį, kad naujieji ginklai, tokie kaip „Oresznik“, neuždengia bendro Rusijos karinės mašinos silpnėjimo vaizdo. Nors kasmet į kariuomenę priimama apie 420 tūkst. kontraktinių karių, Rusija vis labiau jaučia šarvuotos technikos ir artilerijos stoką.
Prognozuojama, kad 2026 metais naujų tankų gamyba išaugs maždaug 20 procentų, tačiau senų tankų remontas sumažės apie 40 procentų. Tai reiškia, kad bendra kovai tinkamos šarvuotos technikos masė gali ne didėti, bet net mažėti.
Ekonominė padėtis taip pat darosi vis sudėtingesnė. Ekspertų vertinimu, 2025 metais Rusijos biudžeto deficitas padidėjo penkiskart, o nacionalinio gerovės fondo rezervai sumažėjo maždaug tris kartus. Tai ilgainiui ribos Maskvos galimybes finansuoti ilgalaikę plataus masto agresiją.
