Japonija dažnai vadinama „šimtamečių šalimi“. Mokslininkus jau seniai domina, kodėl šios šalies gyventojai taip dažnai sulaukia garbaus amžiaus, o viena dažniausiai minimų priežasčių – mityba. Joje netrūksta netikėtų produktų, o vienas įdomiausių – umeboshi. Nors šis skanėstas ne visur lengvai randamas, daugelis vertina jį dėl skonio ir galimų naudų organizmui.
Umeboshi dažniausiai vadinamos marinuotomis japoniškomis slyvomis, nors botaniškai tai artimesnė abrikosams vaisių rūšis. Marinavimas ir rauginimas Japonijoje yra įprasta praktika, o umeboshi tradicija į šalį atkeliavo iš Kinijos ir puikiai prigijo.
Šis produktas paprastai nevalgomas vienas: umeboshi dažniau tampa kitų patiekalų dalimi. Jos derinamos su ryžiais, dedamos į salotas ar patiekiamos su daržovėmis, taip pat naudojamos tradiciniuose patiekaluose, pavyzdžiui, su sušiais, onigiri, furikake ar ochazuke. Iš umeboshi taip pat gaminamos pastos, padažai ir net gėrimai.
Kaip gaminamos umeboshi? Vaisiai paprastai skinami birželį, gausiai įtrinami druska ir sudedami į statines. Jose jie išskiria sultis ir apie dvi savaites marinuojasi, dažnai papildomai pridedant augalą, suteikiantį vaisiams ryškesnį rausvai raudoną atspalvį. Vėliau umeboshi kelias dienas džiovinamos saulėje – tik tada jos laikomos paruoštomis valgyti. Galutinis rezultatas – išraiškingas rūgščiai sūrus skonis.
Anksčiau umeboshi buvo laikomos stiprinančiu užkandžiu, kurį esą pasiimdavo samurajai ilgų žygių metu. Šiais laikais Japonijoje jos kartais vartojamos kaip namų priemonė pajutus peršalimo simptomus ar siekiant palengvinti savijautą po gausesnių vaišių. Vis dėlto didžiausias dėmesys skiriamas ne tik tradicijoms, bet ir sudėčiai.
Manoma, kad specifinis paruošimo būdas skatina susidaryti organinėms rūgštims, tokioms kaip pieno, gintaro, obuolių ir citrinų rūgštys. Jos siejamos su palankiu poveikiu rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, taip pat gali prisidėti prie antibakterinio ir antivirusinio poveikio, kuris ypač aktualus per smulkias infekcijas. Be to, šios medžiagos gali palaikyti žarnyno mikroflorą, o tai svarbu imunitetui, taip pat prisidėti prie sklandesnio virškinimo ir geresnės skrandžio savijautos.
Umeboshi taip pat vertinamos dėl vitaminų ir mineralų. Jose aptinkama vitaminų A ir C, taip pat tokių mineralų kaip kalis, kalcis, fosforas, geležis ir magnis.
Kaip ir daugelyje vaisių, umeboshi yra antioksidantų – pavyzdžiui, polifenolių. Būtent jie siejami su lėtesniais senėjimo procesais, pagalba kepenims ir inkstams šalinant nepageidaujamas medžiagas bei laisvųjų radikalų, kurie prisideda prie civilizacinių ligų, neutralizavimu.
Vis dėlto svarbu prisiminti vieną niuansą: umeboshi yra sūrus produktas, todėl jame nemažai natrio. Saikingas kiekis gali tikti daugeliui, tačiau per didelis vartojimas gali didinti kraujospūdžio riziką. Žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų ar polinkį į hipertenziją, patariama umeboshi ragauti labai saikingai.
Nors Japonijoje umeboshi įsigyti paprasta, Lietuvoje tai išlieka retesnis produktas. Kartais jų galima rasti parduotuvėse, prekiaujančiose rytietiškais produktais, arba įsigyti internetu.
