Unikalus archeologinis radinys: nauji kasinėjimai Egipte atskleidė ilgai naudotą sakralinį kompleksą

Įvairūs tikėjimai žmoniją lydi tūkstančius metų, tačiau dalis jų iki šiol menkai pažinti. Mokslininkai siekia užpildyti šias spragas tyrinėdami senovės religijas, pavyzdžiui, Egipte. Šioje šalyje vykdomi kasinėjimai atidengė šventyklos, skirtos užmirštai su Nilu siejamai dievybei, liekanas.

Šventyklos griuvėsiai Sinajaus dykumos pakraštyje

Archeologai dirbo Sinajaus dykumos pakraštyje, senovinio Pelusijaus miesto (šiandien žinomo kaip Tell el-Farama) griuvėsiuose. Ten jie aptiko minėtą šventyklą. Tolesni tyrimai ne tik papildė žinias apie vietos tikėjimus, bet ir parodė, kokia įvairi buvo senovės Egipto dvasinė kultūra.

Atradimas – Egipto misijos, trukusios šešerius metus, rezultatas. Intensyvūs kasinėjimai leido visiškai atidengti kompleksą ir aiškiau suprasti jo paskirtį. Iš pradžių tyrėjai manė, kad tai administracinis pastatas, galimai miesto tarybos būstinė. Vėliau jie padarė išvadą, jog tai išskirtinio pobūdžio sakralinis objektas.

Centrinis šventyklos elementas – milžiniškas apvalus baseinas, kurio skersmuo siekia apie 35 metrus. Jis kanalų sistema buvo sujungtas su viena iš Nilo atšakų. Baseinas būdavo pripildomas vandens, atnešančio derlingą upės dumblą, o tai, pasak mokslininkų, turėjo gilią simbolinę prasmę.

Tyrėjai sutaria, kad vieta buvo skirta vietinei dievybei, vadinamai Peluziju. Jo vardas kildinamas iš graikiško žodžio, reiškiančio dumblą arba molį, todėl tiesiogiai siejamas su cikliškais Nilo potvyniais ir gyvybės atsinaujinimu.

Pačiame baseino centre buvo akmeninė platforma, greičiausiai laikiusi monumentalų dievo atvaizdą. Aplink ją driekėsi sudėtinga kanalų ir vandens rezervuarų sistema, kuri ne tik reguliavo vandens tekėjimą, bet ir kūrė savitą ritualinę aplinką. Visa tai leidžia manyti, kad čia atliktos apeigos buvo glaudžiai susijusios su gamta – visų pirma su Nilo potvynių ciklu, nuo kurio senovės Egipte priklausė gyvenimas ir išlikimas.

Šventykla, skirta dievybei Peluzijui

Apvalus šventyklos planas Egipte retas – čia dažniau vyravo ašinio išdėstymo, stačiakampės šventyklos. Pelusijuje, priešingai, matoma ryški graikų ir romėnų pasaulio įtaka, sujungta su tradiciniais egiptietiškais elementais. Tai laikoma intensyvių kultūrinių mainų, šimtmečiais vykusių šiame regione, įrodymu.

Pats Pelusijus senovėje atliko svarbų vaidmenį kaip Egipto vartai iš Azijos pusės. Tai buvo ne tik karinė tvirtovė, bet ir reikšmingas prekybos bei kultūros centras, per kurį skverbėsi religinės idėjos ir skirtingų civilizacijų įtakos.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad šventykla buvo naudojama daugiau kaip septynis šimtmečius – nuo II amžiaus pr. Kr. iki VI amžiaus. Tai reiškia, jog vietinės dievybės kultas išliko net Romos dominavimo laikotarpiu ir vėlesnės regiono christianizacijos metu. Tokia tęstinė tradicija rodo, kad šie tikėjimai buvo giliai įsišakniję vietos bendruomenėje.

Šaltinis: Egipto Turizmo ir senienų ministerija