Kas antras pas gydytoją gastroenterologą apsilankęs pacientas skundžiasi rėmeniu ar pilvo pūtimu. Nors šie simptomai dažnai siejami su netinkama mityba, nereguliariu gyvenimo ritmu ar stresu, kai kuriais atvejais jie gali būti ir pirmieji rimtų virškinimo sistemos ligų ženklai.
Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Andrius Kederys pabrėžia, kad laiku atlikti tyrimai gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
„Pastaraisiais metais nusiskundimų dėl rėmens ir pilvo pūtimo vis daugėja. Padidėjusį skrandžio rūgštingumą dažniausiai sukelia nevisavertė mityba ir stresas, kai kuriais atvejais simptomus išprovokuoja skrandžio ir stemplės jungties nesandarumas arba lėtas virškinimas.
Tuo metu pilvo pūtimas gali atsirasti ne tik dėl kasdienių įpročių, bet ir dėl rimtesnių sveikatos sutrikimų: gastrito, Helicobacter pylori infekcijos ar kasos veiklos sutrikimų. Be to, tai yra vienas pagrindinių dirgliosios žarnos sindromo simptomų. Jis taip pat gali būti susijęs su laktozės ar glitimo netoleravimu“, – aiškina gydytojas gastroenterologas.
Gali perspėti ir apie rimtesnes ligas
Gydytojas gastroenterologas pasakoja, kad rėmuo, arba gastroezofaginis refliuksas, dažniausiai pasireiškia deginimo jausmu už krūtinkaulio, rūgščiu arba pakitusiu skoniu burnoje. Kai kuriais atvejais žmogų gali varginti kosulys rytais ar po valgio, gerklės ir ausų skausmai, pasikartojantys sinusų uždegimai.
„Gastritas dažnai pasireiškia ne tik pilvo pūtimu, bet ir skrandžio skausmais, pykinimu, veržimo ar tempimo pojūčiu skrandyje. Kasos veiklos sutrikimams būdingas pilvo pūtimas suvalgius riebaus, kepto, aštraus maisto. Tokiais atvejais pūtimą dažnai lydi juosiantis skausmas, plintantis į nugarą, apetito stoka, o išmatose galima pastebėti nesuvirškinto maisto likučių.
Žarnyno patologijos atveju pilvo pūtimą dažnai lydi tuštinimosi problemos, tokios kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kraujo ar gleivių priemaišos išmatose. Dirgliosios žarnos sindromo simptomai dažniausiai susiję su įtampa, skubėjimu ar stresinėmis situacijomis – tokiu metu trumpam pasikeičia vidurių konsistencija, atsiranda pilvo pūtimas bei spazminiai, migruojantys pilvo skausmai“, – vardija A. Kederys.
Minėti simptomai kartais signalizuoja ir apie rimtesnes ligas. Skausmingas deginimas už krūtinkaulio, skausmas ryjant ar jausmas, kad kąsnis stringa stemplėje, gali reikšti pažengusį gastroezofaginį refliuksą arba stemplės susiaurėjimą. Negydomas komplikuotas refliuksas gali sukelti ikivėžinius pakitimus – Barreto stemplę – ar net onkologinius susirgimus. Stiprus skrandžio skausmas, pykinimas ir vėmimas po valgio leidžia įtarti skrandžio opaligę, o skausmas nevalgius, kuris palengvėja pavalgius, – dvylikapirštės žarnos opaligę.
Tuo metu nuolatinis nepilno išsituštinimo ar apgaulingo tuštinimosi poreikio jausmas gali būti vienas pirmųjų žarnyno onkologinės ligos ženklų. Apie rimtą ligą taip pat gali įspėti staigus, nepaaiškinamas svorio kritimas, nesusijęs su mitybos pokyčiais.
Pagrindiniai pavojaus signalai
Gydytojas gastroenterologas pabrėžia, kad jaučiant intensyvų pilvo ar skrandžio skausmą, pykinimą ar susiduriant su anksčiau minėtais simptomais, svarbu kuo skubiau pasitarti su gydytoju gastroenterologu.
„Susidūrus su pilvo pūtimu ar refliukso simptomais, pirmiausia naudinga įvertinti, ar jie nėra susiję su pakitusiais mitybos įpročiais. Jei taip, geriausia pabandyti sugriežtinti dietą ir kurį laiką stebėti situaciją. Vis dėlto, jei būklė negerėja, delsti nevertėtų – geriausia nieko nelaukus pasitarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju gastroenterologu“, – sako A. Kederys.
Pasak jo, žmonės neretai linkę nuvertinti pilvo pūtimą, tačiau kartais tai gali būti pirmasis ir vienintelis onkologinės ligos ženklas. Todėl net esant labai minimaliems kūno pokyčiams, verta atlikti bent pirminius, nesudėtingus tyrimus.
Vienos priežasties nėra
Siekiant nustatyti virškinimo sistemos sutrikimų priežastis, pirmiausia atliekami bendrieji kraujo ir išmatų tyrimai, pilvo organų echoskopija. Prireikus skiriami endoskopiniai tyrimai, tokie kaip gastroskopija ar kolonoskopija. Remiantis simptomais, ligos istorija ir tyrimų rezultatais, kiekvienam pacientui parenkamas individualus gydymo planas.
A. Kederys atkreipia dėmesį, kad virškinimo sistemos veiklai didelę įtaką turi kasdieniai įpročiai: miego kokybė, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, mityba bei stresas.
„Kokybiškai nesiilsint, patiriant nuolatinę įtampą ir valgant nereguliariai, ilgainiui gali išsivystyti įvairūs virškinimo sistemos sutrikimai. Vertinant virškinamojo trakto būklę, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į konkrečius simptomus ar jų priežastis, bet ir į žmogaus emocinę būklę, gyvenimo ritmą bei žalingus įpročius.“
Ne ką mažiau svarbi yra šeimos ligų istorija. Jei mama ar tėtis sirgo skrandžio, stemplės ar dvylikapirštės žarnos vėžiu, jų vaikams taip pat išlieka padidėjusi rizika susirgti panašia liga. Todėl tokiems pacientams verta tikrintis profilaktiškai ir taip laiku užkirsti kelią galimai ligos pradžiai“, – dalijasi Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytojas gastroenterologas A. Kederys.
