Premjerei Ingai Ruginienei kritiškai pasisakius apie Ingridos Šimonytės vadovautos Vyriausybės sprendimą Vilniuje įsteigti Taivaniečių atstovybę, Užsienio reikalų ministerija (URM) tikina, jog šiuo metu siekiama normalizuoti santykius su Pekinu iki tokio lygio, kokį palaiko kitos Europos Sąjungos (ES) šalys.
„URM vadovaujasi dvidešimtosios Vyriausybės programoje įtvirtintu tikslu siekti diplomatinių santykių su Kinijos Liaudies Respublika normalizavimo iki tokio lygio, kokį palaiko kitos ES valstybės narės. Tai yra sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas, kuriam būtinos abiejų valstybių pastangos ir abipusis susitarimas. Lietuva yra pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl diplomatinių atstovybių veiklos atkūrimo ir išlieka atvira dialogui, vadovaudamasi tarptautine teise, įprasta diplomatine praktika ir nacionaliniais teisės aktais“, – rašoma Eltai pateiktame ministerijos komentare.
„Lietuva ir toliau laikosi vienos Kinijos politikos, nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir nėra užmezgusi su juo diplomatinių santykių, kaip numatyta 1991 m. bendrame pareiškime su Kinija. Vilniuje veikianti Taivaniečių atstovybė Lietuvoje neturi diplomatinio statuso ir vykdo ryšių biuro funkcijas, skirtas ekonominiam, prekybiniam, kultūriniam ir visuomeniniam bendradarbiavimui plėtoti. Jos pavadinimas atspindi šį neformalų bendradarbiavimo pobūdį ir nėra susijęs su diplomatinių santykių užmezgimu. Analogiškai Lietuvos prekybos atstovybė Taipėjuje taip pat neturi diplomatinio statuso“, – akcentuoja URM.
Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė, duodama interviu naujienų agentūrai BNS, pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
