Pavasaris Naujajame Delyje šiemet pasitiko ne tik žiedais ir kylančia oro temperatūra. Kartu su šiluma atėjo ir viena iš drąsiausių šio miesto aplinkosauginių naujovių. Tokia, kuri visam laikui pakeis šimtų tūkstančių vairuotojų kasdienybę.
Indijos sostinė, jau ne vienerius metus vadinama viena labiausiai užterštų vietų pasaulyje, nusprendė imtis ryžtingų veiksmų ir tai jau nebe perspėjimai ar simboliniai ženklai, o tikri, gyvenimą keičiantys sprendimai.
Šis miestas, turintis daugiau nei 30 mln. gyventojų, nuo senų laikų kentė nuo oro taršos – ši bėda ypač paaštrėja žiemos mėnesiais, kai dūmai iš žemdirbių deginamos žolės, pramonės emisijos ir transporto srautas susilieja į tirštą, akimis matomą smogą.
Būtent tokiame fone buvo priimtas naujas sprendimas – uždrausti pilti degalus į automobilius, senesnius nei 15 metų. Tai jau ne rekomendacija, o privaloma taisyklė, kurios nevykdymas reiškia realias pasekmes.
Galima ginčytis dėl sprendimo griežtumo, bet viena aišku – Delyje jis reikalingas. Tai ne tik bandymas sumažinti taršą, bet ir žinutė visam pasauliui, kad pažadai klimato temomis turi būti įgyvendinami veiksmais.
Kol viena pasaulio dalis dar svarsto, ar verta keisti automobilius į elektrinius, Indija rodo, kad atėjo laikas veikti. Tad ar šis Delio eksperimentas taps pavyzdžiu ir Europai?
Draudimas degalams – ne tik simbolis
Nuo balandžio 1 dienos visos degalinės Naujajame Delyje privalo laikytis naujos taisyklės: draudžiama pilti degalus į automobilius, kurių amžius viršija 15 metų.
Tai taikoma tiek benzininiams, tiek dyzeliniams automobiliams. Sistema veikia automatizuotai – nuskenavus valstybinius numerius, kompiuteris automatiškai atmeta galimybę užpildyti baką.
Šis sprendimas nėra naujas, jis remiasi dar 2018 metais priimtu Aukščiausiojo Teismo nutarimu. Tačiau tik dabar jis įgauna praktinę formą.
Pasak degalinių asociacijos prezidento Nischal Singhani, tokio tipo automatinė kontrolė padės ne tik sumažinti pažeidimus, bet ir sumažins darbuotojų krūvį – biurokratija bus pakeista technologija.
Kova iš kelių pusių: elektriniai autobusai ir debesų sėja
Vien automobilių draudimo neužtenka. Delyje kartu vyksta ir kitos reikšmingos pertvarkos – viena jų, didžiausia iš jų, – viešojo transporto elektrifikavimas. Iki 2025 metų planuojama, kad 90 proc. visų miesto autobusų bus elektriniai. Tai reiškia mažesnį triukšmo lygį, mažesnes emisijas ir kur kas švaresnį miestą.
Tačiau Indija eina dar toliau – naudojama net ir debesų sėja. Ši technologija, įprasta tokiose šalyse kaip Kinija ar Saudo Arabija, leidžia išprovokuoti lietų tam tikrose vietose. Taip iš oro pašalinami smulkūs teršalai, o trumpalaikis lietus padeda išskaidyti smogą.
Skrydžiai per smogą – realybė, kurią bando keisti
Indijos oro tarša – ne tik statistikos vienetas. Tai tikra, kasdiene problema. 2024 metų lapkritį, dėl kritinės oro kokybės, Indiros Gandhi oro uostas sustabdė dešimtis skrydžių.
Matomumas tuo metu siekė vos 100 metrų. Tai paveikė ne tik keleivius, bet ir oro linijų finansus. Skrydžiai buvo atšaukti, keleiviai įstrigo, verslai patyrė milžiniškus nuostolius.
Oro kokybė tampa vis dažnesne priežastimi ne tik sveikatos problemoms, bet ir tiesioginiam ekonominiam smūgiui. Todėl kiekvienas veiksmas, net ir griežtas, vertinamas kaip būtinas sprendimas.
Ar Europa žengs tuo pačiu keliu?
Europos miestai kol kas renkasi švelnesnį kelią – daugiau skatinimo, mažiau draudimų. Tokiose šalyse kaip Vokietija jau taikomi apribojimai senesniems dyzeliniams automobiliams, o Prancūzijoje kuriamos žaliosios zonos.
Visgi nė viena šalis kol kas nepasiryžo tokiam griežtam žingsniui, kokį pasirinko Indija. Klausimas išlieka atviras – ar tai pasikeis? Ar Europos sostinės, susidūrusios su augančia taršos problema ir vis didesniu klimato kaitos spaudimu, pasirinks ryžtingesnius veiksmus?
Indijos pavyzdys rodo, kad įmanoma ne tik kalbėti apie pokyčius, bet ir juos įgyvendinti. Ir nors jis atrodo radikalus, galbūt būtent tokio ryžto šiandien ir reikia.
