Lietuvai minint Lietuvos okupacijos ir genocido dieną, antradienio vakare Užupyje, skambant tibetiečių gongų muzikai, atidengta oficiali Tibeto skvero lentelė.
Idėja taip pavadinti skverą dar 2008 metais inicijavo Tibeto laisvės rėmimo grupė. Visuomeninę iniciatyvą Užupio skverą pavadinti Tibeto vardu palaikė UNESCO komisija Lietuvoje, Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerija, Tarpparlamentinė grupė ryšiams su Tibetu, Tibeto kultūros fondas, Užupio bendruomenė, kultūros ir mokslo žmonės.
Malūnų gatvės skverelyje susirinko kelios dešimtys vilniečių. Renginyje dalyvavo Dalai Lamos atstovas Šiaurės Europai, Lenkijai ir Baltijos šalims Thubtenas Samdupas. Iškilmingos ceremonijos metu žmonės savo kalbose reiškė paramą šiai Kinijos okupuotai valstybei.
Dėkodamas Lietuvai už vienam Vilniaus skverui suteiktą Tibeto vardą ir Lietuvos žmonių rodomą paramą jo tėvynei, per atidarymo ceremoniją kalbėjęs ambasadorius T. Samdupas sakė: „Tas, kuris ištiesia ranką parpuolusiam ir sutryptam žmogui, tas yra tikras draugas. Tibete pas mus įprasta taip sakyti“.
Dėkodamas visiems Lietuvos žmonėms, svečias pabrėžė, kad šis skveras Vilniuje šiuo metu yra vienintelis skveras pasaulyje, pavadintas Tibeto garbei. Ambasadorius sakė Lietuvoje viešintis pirmą kartą, tačiau jaučiantis ypatingą Lietuvos žmonių palaikymą ir šilumą. Apgailestaudamas sakė, kad paprastai dauguma Vakarų valstybių siekia būti draugais su Kinija ir todėl aukoja Tibetą, jo laisvę, ir pažadėjo, kad Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama per artimiausius dvejus trejus metus tikrai ras laiko apsilankyti Lietuvoje.
Pranciškonas Juliaus Sasnauskas kalbėjo: „Šiandien, kai ne tik minime Lietuvos okupacijos metines, bet ir dėkojame, kad ta okupacija baigėsi, argi ne mūsų šventa pareiga palaikyti, prisiminti, solidarizuotis su tais, kurie dar neturi laisvės, net jeigu tas solidarumas nieko praktiško šiuo metu ir neduotų?“ <...> „Paradoksišku būdu solidarumas su Tibetu reikalingas mums patiems, reikalingas mūsų siaurėjančiam, vis labiau pragmatizmu užsikrečiančiam gyvenimui. Tad likime ištikimi tam, kam pasiryžome šiandien – melskimės ir būkime kartu su žmonėmis, kurie, kaip mes dar visai neseniai buvome, tebėra pančiuose“.
„Kai kas šiomis dienomis susitinka su Kinijos komunistų lyderiais, o tauta, tautos dvasia yra čia – Tibeto skvere, kurį ambasadorius pavadino vieninteliu pasaulyje, tačiau iš tiesų tokie skverai jau yra du ir abu – Lietuvoje. Tai galbūt ženklas, kad mes po 70 metų jau esame pajėgūs įveikti okupacijos paveldą, baimę, kuri mus lydėjo ir įsipareigoti kalbėti tiesą, užsispyrusiai tvirtai laikytis teisės ir teisingumo principų“, – pastebėjo kitas kalbėtojas D. Žalimas.
„Tibeto skveras Užupyje – tai ne tik unikalios Tibeto kultūros bei religijos pagerbimas ir simbolinis jų įprasminimas. Tai ir solidarumas su ištremta tibetiečių tauta, kurios kančios istorija, prasidėjusi 1949 metais raudonajai komunistinės Kinijos armijai įsiveržus į Tibetą, tęsiasi ir šiandien“, – atsidėkodama už ambasadoriaus T.Samdupo padėką, už įteiktą tradicinį baltą tibetiečių šalikėlį, sakė Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovė Rūta Norkutė.
Renginyje dalyvavusi Kovo 11-tosios akto signatarė, aktyvi Tibeto rėmėja R. Hofertienė ragino nepataikauti stipresniems ir nebijoti paremti pavergtųjų: „Kas bijo kenčiančios valstybės vardo, tas bijo ir savo vardo. <...> Kas rūpinasi kitų laisve, tas pirmiausia stiprina savo laisvę“.
Tibeto skvero atidaryme dalyvavęs Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis džiaugėsi, kad pagaliau Užupio respublikos valdose oficialiai įteisintas Tibeto kampelis. „Gyventi reikia taip, kad pasaulis būtų erdvus, kūrybingas ir tolerantiškas, – kalbėjo prezidentas. – Erdvus tiek, kad neliktų baimės, kūrybingas tiek, kad neliktų vietos egoizmui ir tolerantiškas tiek, kad žodis „namai“ ne skirtų, o jungtų, kad žodis „namai“ būtų kertinis pasaulio kalbos žodis“.
Renginio pabaigoje buvo nuimtas tibetiečių šalis nuo lentelės, kurioje baltame fone juodos raidės skelbė: „Tibeto skveras“.
