Virtuvė – ne tik vieta maistui gaminti. Šiandien tai namų širdis, kurioje susipina skoniai, pokalbiai, kasdieniai ritualai ir šeimos laikas. Tokią virtuvę savo namuose ir kulinarijos bei kino įkvėpimų laidoje „Gero savaitgalio receptas“ kuria televizijos laidų prodiuserė ir vedėja Vaida Poderytė‑Bernatavičė. Kaip atrodo jos namų virtuvė, kokius sprendimus ji pasirinko ir ką pataria savo virtuvę planuojantiems žmonėms? Nuo ko pradėti, kad virtuvė iš tiesų taptų vieta, kurioje gera būti?
„Virtuvė man – viena svarbiausių namų erdvių. Kai baigiasi darbai, pamokos, būreliai, pasineriu į kulinarijos magiją. Gaminimas man yra kasdienė meditacija – būdas sustoti, atsijungti nuo dienos ritmo. O po to visa šeima be skubos sėdame prie stalo ir tiesiog mėgaujamės buvimu kartu“, – pasakoja V. Poderytė‑Bernatavičė.
Virtuvė jos namuose neatsiejama nuo vienos svarbios taisyklės – čia niekada neturi būti skubėjimo. „Nemėgstu nei gaminti, nei valgyti skubėdama, tad jei neturiu laiko ar esu pavargusi, mieliau ką nors užsisakau, negu gaminu per prievartą. Virtuvė man – malonumo erdvė. Tik tada gimsta geri skoniai, kai jų niekas nespaudžia“, – sako ji. Pasak V. Poderytės‑Bernatavičės, greitesni būna tik pusryčiai, tačiau vakarienė visada išlieka rami ir ilga – tai šeimos laikas.
Virtuvės sala – bendravimo „tribūna“
Bendravimui ir buvimui kartu ji sąmoningai skyrė dėmesio dar planuodama virtuvės išdėstymą. Namuose jai buvo būtina virtuvės sala – ne tik dėl funkcionalumo, bet ir dėl galimybės palaikyti ryšį su šeimos nariais.
„Sala man – tarsi tribūna. Kol gaminu, galiu matyti, girdėti, dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai būna taip: aš prie salos gaminu, sūnus šalia kažką veikia, o tarp mūsų tuo metu vyksta du nuostabūs dalykai – maisto gaminimas ir bendravimas vienu metu“, – pasakoja V. Poderytė‑Bernatavičė.
Panašiais principais kurta ir televizijos laidos virtuvė. Nors tai ne jos namai, ji siekė, kad filmavimų vieta būtų tikroviška ir artima žmonių kasdienybei.
„Mūsų laidoje nebandome sukurti įspūdžio, kad gaminame restorane ar miške. Norime parodyti, kaip žmogus, įkvėptas kino filmo, gali ką nors skanaus pasigaminti savoje virtuvėje. Todėl ir studijos virtuvėje norėjosi to paties, ko ir namuose: estetikos, praktiškumo, funkcionalumo“, – aiškina ji.
V. Poderytės‑Bernatavičės patarimai svajonių virtuvei
Iš savo patirties laidų vedėja išskiria keletą pamokų, kurios gali būti naudingos visiems, planuojantiems virtuvę. Pirmiausia, anot jos, reikėtų vadovautis ne idealais, o realiu savo gyvenimo ritmu.
„Svarbiausia – adekvačiai įsivertinti savo individualius įpročius: kiek ir kaip dažnai gaminama namuose, kiek asmenų yra šeimoje, ar turite įprotį kviestis svečių vakarienėms ir pan. Virtuvė – viena individualiausių erdvių namuose, tad labai svarbu apsvarstyti, ar tai tik vieta maistui pasišildyti ir ryte išgerti kavos, ar tai meditacijos zona, kur gimsta kulinariniai atradimai“, – pataria ji.
Erdvės planavimas: kartais verta aukoti kambarius
Ne mažiau svarbu – drąsiai planuoti pačią erdvę. V. Poderytė‑Bernatavičė prisimena, kaip dėl nedidelės svetainės ir virtuvės zonos paaukojo vieną miegamąjį ir išplėtė bendrą erdvę iki 50 kv. metrų.
„Kai įsigijau būstą, jame buvo trys miegamieji ir gana nedidelė virtuvės bei svetainės zona – apie 30 kv. m. Man labai norėjosi erdvės, kurioje tilptų viskas: patogi virtuvė su sala, didelis valgomasis stalas, didelė sofa. Galiausiai nusprendžiau paaukoti vieną miegamąjį ir išplėsti svetainės ir virtuvės zoną iki 50 kv. m. Tada viskas puikiai tilpo“, – šypsosi ji.
Estetikos ir praktiškumo derinimas
Kita jos patirtis – estetikos ir praktiškumo suderinimas. Pasirinkusi tamsią, vizualiai įspūdingą virtuvę, ji netrukus suprato, kad tokia apdaila labai nepakanti dulkėms ir pirštų antspaudams.
„Kurį laiką labai norėjau tamsios virtuvės – tokios dar nebuvau turėjusi jokiuose ankstesniuose namuose. Tad tokią ir pasirinkau, tačiau tik pradėjusi gyventi supratau, koks tai nepraktiškas sprendimas: nors vaizdas labai gražus, kiekviena dulkė ar piršto antspaudas iškart krenta į akis“, – pasakoja V. Poderytė‑Bernatavičė.
Apibendrindama ji pabrėžia: nesvarbu, ar gaminate daug, ar mažai – virtuvė turėtų būti ir jauki, ir patogi, ir atliepti jūsų supratimą apie grožį. O tam, kad ši erdvė taptų džiaugsmo šaltiniu, o ne kasdienių problemų vieta, anot jos, verta pasitelkti profesionalus.
Kaip suplanuoti virtuvę, kuri tarnauja žmogui
Nors būsto interjero sprendimai visuomet priklauso patiems gyventojams, viena tendencija išlieka stabili – žmonės ieško erdvių, kurios būtų patogios jų kasdieniams įpročiams. Pasak architektės Ingos Siderevičiūtės, tai ypač matoma planuojant virtuvės zonas naujos statybos butuose.
„Pirkėjai vis dažniau vertina ne dekoratyvius elementus, o funkcionalumą: logišką zonų išdėstymą, galimybę patogiai judėti ir tai, kad virtuvės zona harmoningai įsilieja į bendrą būsto erdvę“, – pastebi ji.
Techninis pagrindas – nuo ko pradėti
Vienas svarbiausių etapų, kurį tenka spręsti dar projektavimo metu, – tinkamas inžinerinių taškų išdėstymas. Nuo jo priklauso, kokias virtuvės kompozicijas vėliau galės rinktis gyventojai.
„Vandens ir nuotekų taškai, elektros išvedžiojimas, vieta gartraukiui – visa tai turi būti suplanuota iš anksto. Jei šie dalykai apgalvoti teisingai, žmogus turi daug daugiau laisvės rinktis jam patinkančius baldų ir buitinės technikos sprendimus“, – aiškina I. Siderevičiūtė.
Kitas svarbus aspektas – judėjimo logika. Virtuvė nebūtinai turi būti didelė, tačiau ji privalo būti patogi. Jei suplanuojami per siauri praėjimai ar nepatogios zonos, kasdieniai veiksmai tampa sudėtingi.
Ne mažiau svarbu, kad funkcinės zonos būtų suplanuotos taip, jog gyventojai galėtų lengvai integruoti jiems reikalingą buitinę techniką: šaldytuvą, indaplovę, kaitlentę, plautuvę ir kitus prietaisus.
„Stengiamės, kad būsimam gyventojui nereikėtų daryti kompromisų vien dėl to, kad techniniai mazgai suplanuoti netinkamai. Patogi virtuvė visada prasideda nuo techninio pagrindo“, – pabrėžia architektė.
Atvira virtuvė ir svetainė – socialinė namų šerdis
Pasak I. Siderevičiūtės, pirkėjai vis dažniau vertina aiškiai apgalvotą atviros virtuvės ir svetainės sujungimą – sprendimą, kuris šiandien ypač populiarus. Tokia jungtis leidžia erdvei atrodyti didesnei, suteikia daugiau šviesos ir sukuria natūralaus bendravimo pojūtį.
„Virtuvė tampa ne tik funkcine, bet ir socialine zona, todėl projektavimas orientuojamas į tai, kad ji būtų patogi ir kasdienai, ir priimant svečius“, – teigia architektė.
