Rusijos karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2022 metų vasario mėnesį, jau nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių ir sukėlė didžiules humanitarines bei geopolitines pasekmes visam pasauliui. Nors didžioji dalis tarptautinės bendruomenės griežtai smerkia Rusijos veiksmus, karas tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o diplomatinės pastangos jį sustabdyti kol kas neduoda esminių rezultatų.
Vladimiras Putinas paskelbė apie planus sustabdyti kovos veiksmus Ukrainoje nuo gegužės 7–8 dienos vidurnakčio iki gegužės 11 dienos – iš viso trims paroms. Šios laikinos paliaubos, kaip nurodoma, yra skirtos paminėti 80-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, kurias rengia Rusija.
Kremliaus paskelbtoje žinutėje teigiama, kad Rusija tikisi, jog Ukraina paseks šiuo pavyzdžiu ir taip pat nutrauks kovas per minėtas dienas. Kol kas Ukraina į šį pasiūlymą oficialiai neatsiliepė.
Kremlius teigė, kad sprendimas priimtas remiantis humanitariniais sumetimais. Rusijos pusė taip pat perspėjo, kad jei Ukraina pažeis paskelbtas paliaubas, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos reaguos adekvačiai ir veiksmingai.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo patarėjas atsakė, kad „paliaubos turi būti besąlygiškos, nes visa kita yra tik Putino taktiniai žaidimai“. Priminsime, jog Maskva anksčiau atmetė JAV pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų konflikte.
Gegužės 9-oji vieniems reiškia pergalės dieną, o kitiems – slogų priminimą apie sovietmetį. Tuo metu vykę kariniai paradai, ginkluotės demonstravimas ir nesibaigiantis mojavimas iš balkonų Sovietų Sąjungoje buvo svarbios, bet dažnai mitologizuotos datos paminėjimas.
Kodėl Pergalės dienos data Rusijoje ir Vakaruose skiriasi?
Daugybei žmonių tai visų pirma priminė žiauraus karo aukas ir kančias. Tiek tada, tiek dabar pergalė prieš nacistinę Vokietiją dažnai išnaudojama politiniams tikslams ar politinėms žinutėms perteikti. Ši simbolika ypač ryški ir tuo, kad net dėl pačios datos, kada iš tiesų buvo pasiekta pergalė, nesugebėta sutarti.
Didžioji pasaulio dalis Antrąjį pasaulinį karą Europoje mini gegužės 8 dieną, o Rusijoje ši diena švenčiama viena diena vėliau – gegužės 9-ąją. Istorikai aiškina, kad taip nutiko dėl tam tikrų aplinkybių. Vokietijos kapituliacijos procesas prasidėjo po Adolfo Hitlerio mirties balandžio 30 dieną. Raudonoji armija gegužės 2 dieną apsupo Berlyną, o tarp gegužės 2 ir 5 dienų Miurvike–Flensburge buvo suformuota naujoji Vokietijos vyriausybė.
Visgi Vokietijos kapituliacija nebuvo vienalaikė, kovos skirtinguose frontuose baigėsi skirtingu metu. Pavyzdžiui, Italijoje kovos nutilo jau gegužės 2-ąją, o Šiaurės–Vakarų Europoje dar užtruko kelias dienas. Dėl šių istorinių aplinkybių šiandien pasaulis švenčia pergalę gegužės 8-ąją, o Rusija – gegužės 9-ąją.
